Pareigūnas, kuris panoro išlikti anonimas, patvirtino anksčiau „Wall Street Journal“ skelbtą informaciją, esą, daugiau nei dvi dešimtys Amerikos karių, įskaitant ir specialiųjų pajėgų pareigūnus, ilgiau nei metus dirbo Taivane. Dalis mokymų vyko su vietos karinėmis jūrų pajėgomis, rengtos nedidelių karo laivų pratybos, skelbė žiniasklaida.
Reaguodama į Kinijos prezidento Xi Jinpingo spaudimo kampaniją, Amerika suintensyvino karinę ir diplomatinę paramą Taivanui, tačiau kol kas neaišku, ar minėtasis pajėgų pasiuntimas naujas ir susijęs su pastarosiomis pastangomis.
Jungtinės Valstijos karinį bendradarbiavimą su sala prieš tai nutraukė atsisakiusios aljanso su Taipėjumi ir užmezgusios santykius su Pekinu prieš keturis dešimtmečius.
Užsienio pajėgų dislokavimas Taipėjuje – viena iš šešių sąlygų, kurias Kinijos karo vadai įvardija kaip pretekstą imtis karinių veiksmų, nurodoma 2020 metų balandžio valstybės ataskaitoje, kurioje cituojamas vienas šalies karinių pajėgų analitikas. Tik nedidelio skaičiaus JAV pajėgų buvimas saloje – joks ne precedentas.
„Tokia veikla, pavyzdžiui, mokymų tikslais, vykdoma jau daug metų. Seniau tokie dalykai buvo laikomi paslaptyje. Jeigu dabar apie tai sąmoningai prabilta viešai, tai jau kažkas naujo. Ir, žinoma, būtinai išprovokuos Kinijos reakciją“, – sako Vokietijos Marshallo fondo Jungtinėms Valstijoms Azijos programos vadovė Bonnie Glasier.
Pajėgų buvimo fakto patvirtinimas paviešintas praėjus dienai po to, kai Baltieji Rūmai paskelbė apie iki metų pabaigos turintį įvykti virtualų JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimą. Apie viršūnių susitikimo planus paskelbta po šešias valandas trukusio Baltųjų Rūmų nacionalinio saugumo patarėjo Jake‘o Sullivano ir vyriausiojo Kinijos diplomato Yang Jiechi susitikimo Ciuriche.
Kinijos Komunistų partijos laikraščio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas paragino Jungtines Valstijas atskleisti savo karių buvimo vietą, taip leisdamas suprasti, jog ši informacija palengvintų Kinijos ataką.
„Noriu pamatyti, kaip Kinijos pajėgos surengs į aiškų taikinį nukreiptą antskrydį ir sunaikins tuos įsibrovėlius iš Jungtinių Valstijų!“ – tviteryje parašė jis.
Pastarosiomis dienomis Kinija suintensyvino karinius skrydžius netoliese salos, kurią Pekinas laiko savo teritorija – į Taivano oro gynybos identifikacinę zoną pasiuntė daugiau nei 140 karo lėktuvų.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos ir dar kelios jų sąjungininkės, įskaitant Japoniją ir Jungtinę Karalystę, gretimuose vandenyse vykdė laivyno mokymus.
„Jungtinės Valstijos aktyviai suinteresuotos taika, saugumu ir stabilumu visame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant ir Taivano sąsiaurį. Jungtinės Valstijos ir toliau rems taikų problemų abiejose sąsiaurio pusėse sprendimą, atitinkantį geriausius ten gyvenančių žmonių interesus“, – ketvirtadienį išplatintame pareiškime teig4 Pentagono atstovas Johnas Supple‘as.
„Kinijos veiksmai – provokuojantys, jais siekiama destabilizuoti padėtį. Labai tikiuosi, kad tokių veiksmų bus atsisakyta, nes visada egzistuoja apsiskaičiavimo, nesusikalbėjimo tikimybė, o tai labai pavojinga“, – per interviu Paryžiuje „Bloomberg Television“ sakė JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Artėjančio J. Bideno ir Xi Jipingo susitikimo detalės, įskaitant ir jo datą, dar bus tikslinamos. Paskutinį kartą prezidentai bendravo rugsėjo devintąją ir aptarė tai, ką Baltieji Rūmai įvardijo kaip apsaugas, užtikrinančias, jog abejų šalių konkurencija nevirs konfliktu.
„Ir toliau manome, kad lyderių lygmens įsitraukimas itin svarbus mūsų pastangoms atsakingai valdyti konkurenciją su Kinija, ypač turint omenyje Kinijos lyderių galios susitelkimą“, – žurnalistams sakė Baltųjų Rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
