Maria Ressa, pasitelkusi saviraiškos laisvę, demaskuoja piktnaudžiavimą valdžia, agresiją ir vis stiprėjančio autoritarizmo apraiškas savo gimtojoje šalyje – Filipinuose, pranešė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.


2021 metų Nobelio taikos premija apdovanotas D. Muratovas ne vieną dešimtmetį Rusijoje itin sudėtingomis sąlygomis gynė žodžio laisvę. 1993 metais jis tapo vienu iš nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ įkūrėjų, kalbėjo B. Reiss-Andersen.

Komiteto pirmininkė B. Reiss-Andersen nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.

Filipinų ir JAV pilietybę turinti tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Rappler“ įkūrėja M. Ressa „pasitelkia žodžio laisvę, kad atskleistų piktndaudžiavimą valdžia, smurto naudojimą ir didėjantį autoritarizmą jos gimtojoje šalyje“, sakoma komiteto pranešime.

„Kaip žurnalistė ir „Rappler“ vadovė... Maria Ressa pasirodė esanti bebaimė žodžio laisvės gynėja. „Rappler“ sutelkė kritikuojantį dėmesį į [Filipinų prezidento Rodrigo] Duterte režimo kontroversišką, žudikišką kampaniją prieš narkotikus“, – pridūrė Nobelio komitetas.

Duo metu D. Muratovas, 1993 metais kartu su kitais įkūręs Rusijos nepriklausomą laikraštį „Novaja gazeta“ įkūrėjų, pripažinimą pelnė už dešimtmečius trukusias pastangas ginti žodžio laisvę savo šalyje vis nepalankesnėmis sąlygomis, pažymėjo komitetas.

„Nepaisant žudymų ir grasinimų, „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nesutiko atsisakyti šio laikraščio nepriklausomos politikos. Jis nuolat gynė žurnalistų teises – sakoma pranešime. – Faktais grindžiama „Novaja gazeta“ žurnalistika ir profesionalumas padarė jį svarbiu informacijos šaltiniu apie smerktinus Rusijos visuomenės aspektus, retai minimus kitos žiniasklaidos. Nuo šio laikraščio [leidimo] pradžios buvo nužudyti šeši jo žurnalistai.“

Pildoma

Spėlionės dėl laureatų

Tarp tikėtinų prestižinės Nobelio taikos premijos laureatų šiemet buvo minimi žiniasklaidos laisvę ginančios grupės, Baltarusijos opozicijos lyderiai ir tokie klimato aktyvistai kaip Greta Thunberg.

Prognozuoti, kas laimės, visuomet labai sunku, nes viešai neskelbiami jokie galutiniai kandidatų sąrašai, o nominantų tapatybė 50 metų laikoma paslaptyje.


Vis dėlto tai nesustabdo tarptautinių santykių ekspertų ir lažybininkų. Šiemet tarp dažniausiai jų minimų pretendentų buvo tokios žiniasklaidos laisvę ginančios nevyriausybinės organizacijos kaip „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ir Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) arba Tarptautinis faktų tikrinimo tinklas (IFCN), kuriam priklauso ir naujienų agentūra AFP, taip pat su korupcija kovojanti grupė „Transparency International“.

Per Nobelio taikos premijos 120 metų istoriją dar niekada nebuvo apdovanoti nepriklausomos žiniasklaidos atstovai.

Tarp galimų šių metų Nobelio taikos premijos laureatų buvo minima Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos dvi bendražygės, Maryja Kalesnikava ir Veranika Capkala.

Šios trys moterys stojo varžytis su autoritarišku prezidentu Aliaksandru Lukašenka, per 2020 metų rugpjūčio rinkimus, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais, laimėjusiu šeštą kadenciją.

Praėjusiais metais dėl koronaviruso pandemijos organizatoriams teko atsisakyti tradicinio kiekvieną gruodį rengiamo banketo Nobelio taikos premijos laureato pagerbimui Osle. Gali būti, kad jo nebus ir šiemet.

Premija, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. kronų (980 tūkst. eurų), tradiciškai įteikiama gruodžio 10 dieną, per 1896 metais mirusio premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines.

Taikos premija vienintelė iš Nobelio premijų įteikiama Norvegijos sostinėje.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Pasaulio maisto programai (WFP) už milijonų žmonių nuo Jemeno iki Šiaurės Korėjos gelbėjimą nuo bado.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe, vokietis Klausas Hasselmannas ir italas Giorgio Parisi. Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)