Šia reforma siekiama sustabdyti tarptautines korporacijas, kurios, registruodamosi šalyse, kuriose taikomi maži tarifai, stengiasi sumokėti kuo mažiau mokesčių.
„Vyriausybė dabar pritarė mano rekomendacijai, kad Airija prisijungtų prie tarptautinio susitarimo“, – sakė Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad susitarimas geriau atitinka mūsų interesus“, – pridūrė jis.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad prisijungdami prie reformos „turėsime geriausią galimybę užtikrinti, kad Estijos verslo aplinka ir mokesčių politika ir toliau veiktų geresnės mūsų visų ateities labui“.
Birželio mėnesį turtingųjų G7 šalių finansų ministrai patvirtino minimalų pasaulinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą, kurį nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Liepos mėnesį jį patvirtino G20 šalys, o iki šiol jį pasirašė daugiau kaip 130 šalių, išskyrus Vengriją.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto anksčiau šią savaitę sakė, kad yra „tikimybė“, jog jo šalis galėtų reformai pritarti su sąlyga, kad reforma „nepakenks Vengrijos ekonomikai ir nekels pavojaus Vengrijos darbo vietoms“.
P. Donohoe sakė, kad Airija reikalauja pakeisti formuluotę, kad prieš 15 proc. skaičių būtų išbrauktas žodis „minimalus“, ir apibūdino tai kaip svarbų klausimą, kurį reikia išspręsti dėl to, kad „kai kas nori siekti didesnio tarifo“.
Ministras teigė, kad reforma turėtų įsigalioti 2023 metais.
Šiuo metu Airijoje taikomas palankus 12,5 proc. mokesčių tarifas. Jos mokesčių politika pritraukė tokias milžines kaip „Apple“ ir „Google“.
Tuo tarpu Estija nerimavo, kad prisijungimas prie reformos gali kelti grėsmę jos gyvybingam technologijų startuolių sektoriui.
Reforma turės įtakos 56 Airijos tarptautinėms įmonėms, kuriose dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, taip pat 1 500 užsienio kapitalo tarptautinių įmonių, kuriose dirba 400 tūkst. žmonių.
Aukštesnis pelno mokesčio tarifas taikomas tik toms bendrovėms, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų per metus. Mažesnės įmonės ir toliau mokės 12,5 proc. pelno mokestį.
K. Kallas sakė, kad Estijos atveju reforma „nieko nepakeis daugumai Estijos verslo subjektų ir palies tik didelių tarptautinių korporacijų antrines įmones“.
