Tai šalis, kur viskas ir prasidėjo – Kinija.
Laikydamasi tokios pozicijos, antra didžiausia pasaulio ekonomika rizikuoja likti izoliuota ilgus ateinančius metus.
Naujajai Zelandijai ruošiantis atsisakyti neįgyvendinamos „nulio koronaviruso atvejų“ („COVID-Zero“) strategijos, Kinija ir toliau renkasi totalią izoliaciją ir skatina spėliones, kiek dar ilgai Pekinas sugebės laikytis plano, pagal kurį privalo laikyti uždarytas valstybės sienas, paisyti karantino ir reguliariai taikstytis su drastiškais socialinio ir ekonominio gyvenimo trukdžiais.
Viena po kitos „COVID-Zero“ strategijos šalys, pavyzdžiui, Singapūras ir Australija, suvokia, kad tokia taktika netvari, tad renkasi kitą kelią – nuo sunkios ligos formos ir mirties gyventojus pirmiausia bando apsaugoti skiepais, o naujų susirgimų statistiką nustumia į antrą planą.
O Pekinas, panašu, tik dar entuziastingiau skaičiuoja kiekvieną infekcijos atvejį. Šalyje šiuo metu paskiepyti 75 proc. gyventojų, siaučia ketvirtoji per du mėnesius delta atmainos banga. Šią savaitę karantine įkalinta vakarinė Sindziango provincija, o tokį sprendimą paskatino du turizmo sezono įkarštyje nustatyti besimptomiai atvejai.
Kinijos teritorijai priklausantis Honkongas, kuriam kol kas pavyko išvengti delta atmainos plitimo, taip pat davė aiškiai suprasti, jog pasaulio finansų centro statusas jam ne toks svarbus kaip ryšiai su žemynine šalies dalimi ir bendras tikslas išnaikinti koronavirusą.
Orams vėstant (tai kone idealios sąlygos viruso plitimui), šis tikslas atrodo dar labiau utopinis. Po trijų mėnesių Pekine vyks žiemos olimpinės žaidynės, į kurias suvažiuos tūkstančiai geriausių sportininkų iš viso pasaulio.
„Nulio COVID atvejų strategija tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvari. Delta atmainos akivaizdoje tai neįmanoma. Sunku įsivaizduoti, kaip Kinija šią žiemą pasieks nulį atvejų“, – sako Australijos valstybinio universiteto medicinos mokyklos infekcinių ligų profesorius Peteris Collignonas.
Kad ir kaip ten būtų, šis siekis tapęs propagandiniu Kinijos politikų ginklu, valdininkai noriai kalba apie sėkmę suvaldant virusą ir pateikia tai kaip ideologinę ir moralinę pergalę prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, jau vertinančias virusą kaip endeminį, o ne pandeminį.
Naujoji Zelandija keičia strategiją
Planuotas Naujosios Zelandijos sprendimas atsisakyti nulio susirgimų siekio – adekvati reakcija į dabartinę situaciją, akcentuoja ekspertai. Rugpjūčio viduryje šalyje pritaikyti itin griežti ribojimai, kai Oaklande vienam asmeniui nustatytas COVID-19. Jokių darbų biuruose. Jokių barų, restoranų, sporto klubų ar pamaldų. Daugeliu atveju apskritai drausta kelti koją iš namų.
Nepaisant visų pastangų, po septynių savaičių kiekvieną dieną vis dar nustatoma po kelias dešimtis naujų susirgimų, tad šalies ministrė Jacinda Ardern pirmadienį viešai pripažino, jog „ilgai trunkantys suvaržymų ir ribojimų epizodai nepadėjo pasiekti nulio atvejų tikslo. Ir nieko čia tokio. Eliminuoti virusą buvo labai svarbu, nes neturėjome vakcinų. Dabar jų turime pakankamai, taigi galime keisti strategiją“.
Kalbame apie strategijos pokyčius, kuriuos jau įgyvendino Singapūras ir Australija – dar du bandymų išnaikinti virusą pavyzdžiai. Abejose šalyse gyventojų ryškiai justas tai prasidedančio, tai pasibaigiančio karantino, kelionių ribojimų ir kitų suvaržymų sukeltas nuovargis.
Taivano pareigūnai šiais metais po didelio atvejų protrūkio taip pat prisipažino, kad viruso išnaikinimas pernelyg sunki užduotis, nors jau kelios dienos iš eilės ten nenustatomas nė vienas naujas atvejis.
Tai, jog nuspręsta nebesiekti nulio atvejų tikslo dar nereiškia, kad ši strategija buvo klaidinga nuo pat pradžių. Ji leido minėtosioms ekonomikoms iki minimumo sumažinti COVID-19 mirčių skaičių ir su mažiausiais įmanomais nuostoliais atlaikyti laikotarpio, kai dar nebuvo pakankamai vakcinų, išbandymus, ko padaryti nepavyko Jungtinėms Valstijoms ir Europai. Naujojoje Zelandijoje nuo COVID-19 mirė 27 asmenys, o Singapūre – 121.
„Jeigu Naujoji Zelandija gali be ribojimų skiepyti visus norinčius, naudoti naujausius gydymo metodus ir atsargiai atsiverti, galime teigti, jog šaliai pavyko be didesnių ekonominių ir visuomenės sveikatos nuostolių įveikti pandemiją. Jie sugebėjo paspausti pauzę ir išlaukti mokslinių sprendimų sklandžiam išėjimui iš pandemijos zonos“, – konstatuoja Edinburgo universiteto Škotijoje medicinos mokyklos visuomenės sveikatos departamento vadovė Devi Sridhar.
Kontrolės laipsnis
Įdomiausias klausimas, kaip galėtų atrodytų nauja Kinijos strategija. Spalio 5 dieną buvo nustatyti du vietiniai koronaviruso atvejai – po vieną kiekviename židinyje: Harbine ir Sindziange.
Sindziange šiuo metu testuojami dešimtys tūkstančių gyventojų, o Jiningo mieste nebevažiuoja traukiniai ir neskraido lėktuvai, uždaryti vietos greitkeliai, skelbė „The Paper“.
Spalio 3 dieną su Kazachstanu besiribojančiame Kinijos Horgoso mieste nustatyti trys naujojo koronaviruso atvejai. Nors buvo patikrinti visi 38 tūkst. 376 gyventojai ir visi pasirodė esantys sveiki, o ir tie du atvejai besimptomiai, to pakako iki atskiro pranešimo sulaikyti nuo išvykimo visus Horgose viešėjusius turistus.
Kaip skelbia „Beijing Youth Daily“, šiuo metu valdžia jiems tiekia maistą ir ieško laikino apgyvendinimo galimybių.
Naujausias protrūkis, jeigu jį galima taip pavadinti, seka ankstesnių pėdomis. Kai rugsėjį vienas koronavirusu susijęs asmuo atsidūrė ligoninėje, valdžia uždarė visą Harbino miestą. Vienas iš judriausių pasaulio uostų – Ningbo – rugpjūtį taip pat buvo uždarytas. Patirta didžiulių nuostolių.
Visuomenės sveikatos ekspertai sako, kad sporadiški viruso proveržiai tikrai nesiliaus, tačiau autoritarinė Kinijos valdžia jau ne kartą įrodė gebanti dalykus, apie kurios kitos šalys nedrįsta net galvoti.
„Tai, kokias pastangas jie meta, ir kokią griežtą kontrolę taiko, tiesiog neįtikėtina. Tai žymiai daugiau nei mes galime padaryti, ir ne tik išteklių atžvilgiu, bet ir pagal tai, kiek valdžia sau leidžia kontroliuoti visuomenę. Mes to padaryti niekaip negalėtume, net ir dėl gero tikslo, kas, šiuo atveju, yra protrūkių suvaldymas“, – sako Otago universiteto Velingtone visuomenės sveikatos departamento vadovas, priklausantis Naujosios Zelandijos valdžios kovos su COVID-19 patariamajai tarybai, Michaelas Bakeris.
Kinijos valdžia sutinka, jog visą laiką vaikytis „COVID-Zero“ atvejų strategijos neketina, tačiau pokyčiai bus svarstomi tik tada, kai šiuo metu taikomos priemonės nebeveiks arba visa tai kainuos per brangiai (apie tai visuomenė neturi jokios informacijos).
Iš miestų valdžių reikalaujama pasirūpinti karantinavimo infrastruktūra, kuri iki spalio pabaigos galėtų pasirūpinti tūkstančiais atvykėlių iš užsienio, o tai leidžia daryti atsargią išvadą, jog artimiausiu metu kelionių ribojimų naikinti neketinama.
Sėkmingai išnaikinusi virusą, Kinija leido didžiąją dalį 2020 ir 2021 metų savo žmonėms gyventi beveik normalų gyvenimą, nenukentėjo ir šalies ekonomika, kuo tikrai negalėtų pasidžiaugti kitos šalys. Tik dabar, kai staigūs ribojimai ir judėjimo suvaržymai tampa vis dažnesni, o pasiskiepijusios Vakarų šalys po truputį grįžta į normalias vėžes, ima ryškėti skaudūs padariniai.
Mažmeninės prekybos pardavimų augimas, lyginant su praeitais metais, rugpjūtį sulėtėjo 2,5 proc.
Specialistai mano, jog saugios teritorijos be COVID gali sugrįžti. Tokios šalys kaip Naujoji Zelandija gali sugrįžti prie nulio atvejų strategijos vos tik tam sudarys sąlygas naujos medicininės galimybės.
„Gali būti, jog jau tuoj pasieksime ribą, ką dar galime nuveikti su turimais įrankiais stabdydami viruso plitimą. Gali paaiškėti, jog naujos kartos vakcinos ir antivirusiniai vaistai tokie veiksmingi, kad to viruso tikrai nebeliks“, – samprotauja M. Bakeris, kuris įsitikinęs, jog tokios galimybės atmesti nevertėtų.
„Perlenkimas“
Drastiškos pastangos pažaboti santykinai nedidelį atvejų protrūkį šalyje su viena sparčiausių pasaulyje vakcinacijos kampanijų, rodo, kaip komunistų partija, užsibrėžusi pasiekti nulinės COVID-19 infekcijų lygio, tampa politiniu požiūriu kryptinga, atkakliai siekianti savo iškelto tikslo. Kinijos valdžios institucijos vis garsiau trimituoja apie savo sėkmę kovoje su virusu kaip ideologinę ir moralinę pergalę, lyginant su JAV ir kitomis pasaulio šalimis, šiuo metu traktuojančiomis COVID-19 kaip endemiją.
Trumpuoju laikotarpiu Kinijos lyderiai turi paskatų išlaikyti griežtą kontrolę bent jau ateinančius metus: jie nori išvengti didesnio masto viruso protrūkių, kurie galėtų sutrukdyti žiemos olimpinėms žaidynėms ar aptemdyti kartą per penkerius metus šaukiamą Partijos suvažiavimą, kuriame prezidentas Xi Jinpingas, kaip tikimasi, turėtų laimėti trečiąją kadenciją. Tačiau tam trukdo didėjančios ekonominės bei politinės sąnaudos siekiant išlaikyti tokią politiką neapibrėžtą laiką, ypač, kai virusas sukelia naujų atmainų, galinčių daug lengviau apeiti ribojimus.
„Kinijai, anksčiau ar vėliau, teks keisti savo viruso žabojimo strategiją, – įmanoma kurį laiką išlikti „COVID-Zero“, bet ne amžinai, nes virusas įsliuogia netikėtai, sulig akies mirktelėjimu, – sako Chenas Zhengmingas, Oksfordo universiteto epidemiologijos profesorius. – Man neramu dėl to, kad jie nesiims aktyviai keisti savo taktikos, vis labiau įsigalint „COVID-Zero“ mentalitetui. Ypač tais atvejais, kai atsakomybė užkraunama pareigūnams, niekas nedrįsta švelninti kovos su viruso protrūkiais.“
Šiuo metu Kinijoje yra kone tabu net siūlyti kitokią strategiją. Komentaruose, kuriuos dar rugpjūčio mėnesį išplatino oficialaus „People‘s Daily“ laikraščio sveikatos naujienų programėlė, buvęs sveikatos ministras Gao Qiangas paragino imtis stipresnių priemonių eliminuoti virusą iš Kinijos, pažerdamas kritikos Jungtinėms Valstijoms, Jungtinei Karalystei ir kitoms šalims dėl pernelyg skuboto ribojimų švelninimo.
„Jų orientavimasis vien į vakcinaciją ir vadinamojo koegzistavimo su virusu politikos vykdymas kursto pakartotinius viruso protrūkius, – rašė jis. – Tai klaidingas žingsnis priimant COVID politikos sprendimus, jis yra jų politinio mechanizmo nepakankamumo ir puoselėjamo individualizmo rezultatas.“
Po Gao Qiango komentarų publikacijos Kinijos socialinės žiniasklaidos vartotojai puolė kritikuoti Zhangą Wenhongą, Šanchajuje veikiančios „Huashan Hospital“ ligoninės infekcinių ligų skyriaus vadovą, kuris anksčiau ragino Kinijos valdžią pasitelkti išmintį ir laikytis koegzistavimo su virusu ilguoju laikotarpiu politikos.
Tuo metu, kai kitos pasaulio šalys atsiveria ir pasaulinio viruso eliminavimo perspektyva bliūkšta, kitos valstybės pradeda trauktis nuo scenarijaus, kuris užkirto kelią mirtims, bet paliko jas atkirstas ir užsifiksavusias ties atvejų skaičiuokle.
Kinijos įsipareigojimas vykdyti „Covid Zero“ politiką yra svarbus investuotojams, daugelis kurių jau patyrė Xi Jinpingo griežtų priemonių technologijų bendrovėms padarinius, vienu metu nurėžusius 1,5 trln. dolerių nuo Kinijos akcijų vertės. Ekonominių rizikų antrąjį metų pusmetį didėja, augimas, kaip prognozuojama, sulėtės, o infliacinis spaudimas tik įgaus pagreitį. „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Nomura Holdings Inc.“ sumažino Kinijos augimo rugpjūčio prognozes dėl Pekino įvestų priemonių virusui pažaboti.
Nors Kinijos COVID-19 politika gali užtikrinti ganėtinai saugią vidaus aplinką, „tai turės savo kainą: Kinija liks izoliuota“, rugpjūtį savo komentaruose rašė, vyriausiasis „Pinpoint Asset Management“ ekonomistas Zhangas Zhiwei.
„Nulinės tolerancijos politika brangiai kainuoja ekonominiam augimui, – rašė Zhangas Zhiwei. – Gao Qiango straipsnis rodo, kad Kinija sutinka sumokėti tokią kainą.“
Su 1,4 mlrd. vartotojų ir griežtai kontroliuojama politine sistema, Kinija gali sau leisti išlaikyti griežtą kontrolę imigracijai ir judėjimui šalies viduje daug labiau nei mažesnės ekonomikos, tokios kaip Singapūras.
Mažas mirtingumas ir didelio masto vartotojų rinka leido Kinijai tapti pirmąja iš didžiausių ekonomikų, kuri atsigavo nuo pandemijos sukelto nuosmukio ir sustiprino savo valdančiosios partijos pozicijas šalies viduje, kai tuo tarpu kitur jos nusilpo.
Daugelis žmonių, tokių kaip Lilah Pang, 30-metė reklamos agentė iš Šanchajaus, nė kiek nesiskundžia dėl ribojimų, įvestų siekiant pažaboti naujausią protrūkį. „Kiekvienas turime stropiai laikytis disciplinos taisyklių, nes tai naudinga mums visiems“, kalbėjo ji interviu.
Vis dėlto dalis kinų vis labiau abejoja dėl Pekino suabsoliutinto požiūrio, kuris nuolat trikdo jų gyvenimus ir ilgam griauna perspektyvas keliauti į užsienį. Viena moteris, nepanorusi viešinti savo pavardės, naujausias viruso kontrolės priemones apibūdino kaip „perlenkimą“.
„Visa šia propaganda bandoma įdiegti mintį, kad šiuo metu yra pavojinga keliauti bet kur, net į žemos rizikos vietoves“, – sakė ji.
Užsienio verslovės, kurioms svarbūs žmonių mainai, taip pat sunerimusios, ypač, kai dėl griežtos Kinijos sienų kontrolės dalis įmonių vadovų ar jų šeimos yra uždarytos šalyje mėnesiams. Europos Sąjungos (ES) prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jorgas Wuttkė perspėjo, kad Kinija gali būti „palikta savo saloje viena su savo politika“, jeigu ji primygtinai laikysis nulinės tolerancijos, kitoms ekonomikoms atsiveriant.
Kinijos lyderiai ypač nerimauja dėl mažesnio kiniškų vakcinų veiksmingumo, lyginant su mRNA vakcinomis, sukurtomis Vakaruose. Tai ypač aktualu populiacijoms su silpnu įgimtu imunitetu.
Anot J. Wutkės, „kol jie neturės pakankamai palaikomųjų dozių, greičiausiai bus taikoma dar drakoniškesnė kontrolė“.
Kinija aršiai sukritikavo ekonominius argumentus dėl atsivėrimo; trys mokslininkų grupės rugpjūtį paviešino pranešimą, kuriame Jungtinių Valstijų tikslą apibūdino kaip „Gelbėk akcijų rinką, ne gyvybes“. Dokumento pavadinimu „America Ranked First?!: The Truth about America’s fight against Covid-19“ („Amerika pirma?! Tiesa apie Amerikos kovą su COVID-19“) autoriai sukritikavo „Bloomberg News“ mėnesinį COVID atsparumo reitingą. Liepą Jungtinės Valstijos užėmė geresnę poziciją nei Kinija per pandemiją, iš dalies dėl pasiektos pažangos atveriant ekonomiką, nors abi valstybės pateko į pirmąjį dešimtuką 53 ekonomikų sąraše.
„Judėjimo laisvė ir „normalus visuomenės funkcionavimas“, ginamas „Bloomberg“ reitinguose, nieko bendra neturi su amerikiečių saugumu, – rašoma pranešime. – Jiems tik svarbu užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą ir pelno perviršį.“
Kinijos „Covid Zero“ politika iš dalies kildinama iš tradicijos: liaudis maištaus, jeigu lyderiai neapsaugos žmonių, teigia Wei Nanzhi, Kinijos socialinių mokslų akademijos, Kinijos valstybės tarybos padalinio, mokslininkė. Komunistų partija taip pat ne kartą akcentavo, kad pirmenybė turi būti teikiama masių apsaugojimui, ne galingiems interesams, pridūrė ji.
„Jeigu ateityje kiekviena šalis atvers duris, o viena Kinija neatvers durų, ar gali toks dalykas būti tvarus? Mano nuomone, mes pasimokysime iš kitų šalių patirčių“, – sakė Wei Nanzhi, kaip pavyzdį cituodama Singapūrą.
Vis dėto Kinijos pastangos aktyviai ginti savo „Covid Zero“ strategiją tik apsunkina galimybes nukrypti nuo tokio kurso. Po aštuoniolika mėnesių trukusios koncentracijos į pavienius atvejus, prireiks esminių Komunistų partijos lyderių skleidžiamos propagandos pokyčių, kad piliečiai imtų vertinti COVID atvejus – ir mirtis – kaip rutininį dalyką.
„Be abejonės, vyriausybė susiduria su milžiniška politine rizika, – sakė Andy Chenas, vyresnysis analitikas iš Pekine įsikūrusios konsultacinės įmonės „Trivium China“. – Vos tik ji nuspręs keisti tokį požiūrį, nemaža dalis žmonių, kurie tiki, kad vyriausybė nuoširdžiai stengiasi juos apsaugoti, susimąstys. Ir pasijus labai sutrikę.“
