Kalbėdamas per vieną ceremoniją, generolas leitenantas Avivas Kohavi pareiškė, jog žydų valstybė ir jos žvalgybos tarnybos „priešinasi Irano regioniniam įsitvirtinimui Artimuosiuose Rytuose“.

„Operacijos, kuriomis siekiama sunaikinti Irano pajėgumus, bus tęsiamos – įvairiose srityse ir bet kuriuo metu“, – sakė A. Kohavi per ceremoniją, surengtą kariuomenei paskiriant generolą majorą Aharoną Halivą savo naujuoju žvalgybos vadovu.

„Operatyviniai planai, nukreipti prieš Irano branduolinę programą, ir toliau bus plėtojami ir tobulinami“, – pažymėjo kariuomenės vadas.

Pasak jo, „mūsų pareiga yra imtis veiksmingo ir savalaikio karinio atsako“, nepriklausomai nuo įvykių.

Izraelis laiko Iraną didžiausia grėsme dėl Teherano karinių operacijų kaimyninėje Sirijoje, paramos priešiškoms kovotojų grupuotėms ir tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti žydų valstybei, vystymo.

Be to, Izraelis kaltina Iraną mėginant pasigaminti branduolinę bombą ir žada užkirsti tam kelią. Šiitiška respublika tokius kaltinimus neigia.

Įtariama, kad izraeliečių pajėgos per pastarąjį dešimtmetį surengė virtinę išpuolių prieš Irano branduolinės fizikos specialistus ir atominius objektus. Tačiau žydų valstybė nei patvirtina, nei neigia savo vaidmenį tose atakose.

A. Kohavi kalbėjo tuo metu, kai Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eyalas Hulata lankėsi Vašingtone diskusijų su savo kolega amerikiečiu Jake'u Sullivanu.

Izraelis priešinasi JAV pastangoms atnaujinti tarptautinį branduolinį paktą su Iranu, atsidūrusį prie žlugimo ribos 2018 metais, kai tuometinis amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš šio susitarimo.

Remiantis JAV pareiškimu, J. Sullivanas mano, kad JAV laiko diplomatiją geriausiu būdu sutrukdyti Iranui įgyti branduolinį ginklą, nors yra pasirengusios prireikus imtis ir kitų priemonių.