Straipsnyje valstybės remiamame laikraštyje „Global Times“ teigiama, kad Jungtinių Valstijų ir Taivano „slaptas susitarimas“ toks „drąsus“, jog „šioje situacijoje praktiškai nebeliko vietos jokiems manevrams, o tai reiškia, jog balansuojama ant akistatos ribos“.
Teigiama, kad Kinijos žmonės pasirengę karui su Taivaną palaikančiomis Jungtinėmis Valstijomis ir perspėja, kad sala-valstybė „žaidžia su ugnimi“.
Pirmadienį pasirodžiusioje grėsmingoje publikacijoje „The Global Times“ klausia, ar „Australija pasiryžusi prisijungti prie Taivano ir tapti patrankų mėsa“. Tokios reakcijos sulaukė Taivano užsienio reikalų ministro prašymas suteikti pagalbos gynybos srityje.
„The Global Timres“ redaktorius Hu Xijinas tviteryje parašė, jog „tik laiko klausimas, kada separatistinė Taivano valdžia žlugs“. Būtent taip jis apibūdino savaitgalį Pekino per paradą pademonstruotą karinę galią.
To paties laikraščio redakcijos skiltyje priduriama, kad savaitgalį link Taivano pasiųsti karo lėktuvai buvo „reali galia, pasiruošusi tikram mūšiui“, o ne įprastai per paradus demonstruojamos „garbės pajėgos“.
„Tai, kad per šių metų paradą buvo parodyta daugiau orlaivių, atskleidžia Kinijos karinių oro pajėgų galimybes. Tai labai aiški ir abejonių nepaliekanti Kinijos suvereniteto teisių į salą deklaracija“, – teigiama straipsnyje.
Taivano ir Kinijos santykiai prasčiausi per 4 dešimtmečius
Taivano kariniai santykiai su Pekinu smuko iki žemiausio taško per keturis dešimtmečius, trečiadienį, po rekordinio Kinijos lėktuvų įskridimo į Taibėjaus oro gynybos zoną skaičiaus, perspėjo salos gynybos ministras.
„Kariuomenei dabartinė padėtis yra prasčiausia per daugiau kaip 40 metų nuo tada, kai pradėjau tarnybą“, – Chiu Kuo-chengas sakė parlamentui, kai nuo penktadienio, kuomet Pekinas minėjo savo Nacionalinę dieną, Taivano oro gynybos zoną pažeidė apie 150 Kinijos karo lėktuvų.
Šie antskrydžiai sukėlė Vašingtono kritiką, o Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį paskelbtame straipsnyje įspėjo apie „katastrofiškas pasekmes“, jei sala atitektų Kinijai.
Taivanas gyvena nuolat jausdamas Kinijos invazijos grėsmę, ji šią savarankišką demokratinę salą laiko savo teritorija, kurią vieną dieną, jei prireiktų, gali užimti jėga.
Prezidentas Xi Jinpingas Taivano užėmimą pavadino „neišvengiamu“ ir praėjusią savaitę laiške naujai išrinktam pagrindiniam Taivano opozicijos lyderiui Kinijos ir Taivano santykius irgi apibūdino kaip „prastus“.
Chiu perspėjo, kad net „nedidelis neatsargumas“ ar „klaidingas apskaičiavimas“ gali sukelti „krizę“ Taivano sąsiauryje, ir pridūrė, kad 2025 metais Pekinas gali pradėti plataus masto puolimą.
„Ji ir dabar yra pajėgi, tačiau turi apskaičiuoti, kokią kainą turės sumokėti ir kokio rezultato nori pasiekti. Po 2025 metų išlaidos ir nuostoliai bus sumažinti iki minimumo“, – sakė Chiu ir išsamesnės informacijos nepateikė.
Nuo 2016 m., kai Tsai buvo išrinkta, Pekinas padidino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui dėl prezidentės požiūrio, jog sala „jau yra nepriklausoma“ ir nėra „vienos Kinijos dalis“.
Antradienį paskelbtame straipsnyje Tsai teigė, kad Taivanas „padarys viską“, kad apsisaugotų nuo grėsmių, tačiau sala tikisi taikaus sambūvio su Kinija.
Prancūzijos senatoriai lankosi Taivane nepaisydami Kinijos protestų
Prancūzijos senatorių delegacija, vadovaujama buvusio gynybos ministro, trečiadienį atvyko į Taivaną, kur, nepaisydama griežtų Kinijos protestų, surengs derybas su prezidente Tsai Ing-wen.
Pekinas prieštarauja bet kokiems oficialiems Taibėjaus diplomatiniams ryšiams ir pastaraisiais metais agresyviai bando atkalbėti politikus nuo vizitų į salą.
Kinijos ambasada savo interneto svetainėje neseniai paskelbtuose komentaruose įspėjo, kad šis vizitas pakenks Kinijos interesams, Kinijos ir Prancūzijos santykiams ir „Prancūzijos įvaizdžiui“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija atmetė Kinijos protestus, sakė, kad senatoriai yra laisvi patys nuspręsti dėl savo kelionių planų.
Taivano užsienio reikalų ministerijos teigimu, delegacija susitiks su Tsai ketvirtadienį, o kelionė truks iki sekmadienio.
„Senatoriai vyksta vizito nepaisydami Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje grasinimų, taip parodydami savo tvirtą įsipareigojimą laisvės ir demokratijos dvasiai“, – sakoma antradienį paskelbtame ministerijos pareiškime.
Kinijos ambasadorius vasarį parašė laišką Prancūzijos delegacijos vadovui Alainui Richardui, kuriame teigė, kad jo vizitas akivaizdžiai pažeistų vienos Kinijos principą ir pasiųstų neteisingą signalą nepriklausomybę remiančioms Taivano jėgoms.
A. Richardas pirmininkauja Prancūzijos senato Draugystės su Taivanu grupei ir anksčiau lankėsi saloje 2015 ir 2018 metais.
Nuo 2016 metų, kai Tsai tapo prezidente, Pekinas padidino spaudimą demokratiniam Taivanui, nes ji salą laiko de facto suverenia valstybe, o ne Kinijos teritorijos dalimi.
