Remiantis ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 795,5 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Estija su beveik 659 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų, trečioji – Rumunija su maždaug 632 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.
Pagal mirčių, tenkančių milijonui gyventojų per 14 dienų rodiklį, Lietuva yra trečioji su beveik 100 mirčių. Pirmoji pagal mirtis – Bulgarija, kur milijonui gyventojų teko 145 mirtys, antroji – Rumunija, kur milijonui gyventojų teko 108 mirtys.
Pandemijos pradžią Italijoje primenantys vaizdai
Rumunijos pareigūnai sunerimę, kad Italijai pirmosiomis pandemijos savaitėmis buvę būdingi ligoninių, į kurias plūsta pacientai, vaizdai jų šalyje dabar tampa realybe, skelbia „Bloomberg“.
Rumunijos gyventojams būdingos nesiliaujančios dvejonės dėl skiepų. 19 mln. gyventojų turinti šalis pagal vakcinavimo tempus yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje, o per praėjusią savaitę Rumunijoje užfiksuotas didžiausias mirčių skaičius visoje ES. Kasdien užfiksuojama apie 15 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Panašu, kad šalis artėja prie tokios situacijos, kokioje praėjusiais metais buvo atsidūrusi Italija: prie ligoninių jau vinguriuoja ilgiausios greitosios pagalbos automobilių, laukiančių, kol galės priduoti pacientus, eilės. Šie pacientai vėliau gydomi vestibiuliuose arba turi tarpusavyje dalintis išsekusių gydytojų išduodamomis deguonies kaukėmis.
„Bijau, kad mes jau atsidūrėme tokioje pačioje situacijoje, nes ligonines užgulė koronavirusu sergantys pacientai, tenka atidėti kitas skubias medicinos paslaugas, – aiškina Rumunijos skiepijimo procesui vadovaujantis Valeriu Gheorghita. – Niekas, išskyrus mus pačius, negali išgelbėti iš šios itin sudėtingos situacijos. Privalome liautis būti susiskaldę, turime pasitikėti mokslu ir gydytojais.“
„Nemanau, jog jis toks pavojingas“
Itin vangiai skiepijamasi ir Bulgarijoje.
Stovėdama prie apšiurusios ligoninės, esančios Bulgarijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame Veliko Tirnovo mieste, Vakcinacijos skyriaus vyriausioji slaugytoja konstatuoja liūdną faktą apie savo tautiečius: „Jie netiki vakcinomis“.
Bulgarijoje mirtingumas nuo koronaviruso yra vienas didžiausių iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, o dėl labiau užkrečiamos delta atmainos šaliai gresia naujas atvejų šuolis.
Nepaisant esamos padėties, šios Balkanų valstybės gyventojai labiausiai nenori skiepytis nuo COVID-19, palyginti su kitų ES šalių piliečiais, praneša AP.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje visiškai paskiepyta vos 20 proc. suaugusiųjų. Palyginimui: ES vidurkis yra 69 proc., taigi, pagal vakcinacijos mastą Bulgarija užima paskutinę vietą.
„Skiepijame kiekvieną dieną, – sakė Vakcinacijos skyriaus vyriausioji slaugytoja Yordanka Minekova, ligoninėje pradirbusi 35-erius metus. – Bet norinčių gauti vakciną labai nedaug.“
52-ejų metų amžiaus restorano darbuotoja Krasimira Nikolova nusprendė nesiskiepyti, nes abejoja vakcinų veiksmingumu, nors tyrimų rezultatai rodo, kad vakcinos itin veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 formos ir mirties.
„Netikiu, kad vakcinos padeda. Persirgau koronavirusu ir nemanau, jog jis toks pavojingas“, – pareiškė ji.
Vis dėlto Veliko Tirnove veikiančios ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Sibila Marinova teigė, kad COVID-19 pacientų pilnas skyrius akivaizdžiai rodo priešingai. „Visi Intensyviosios terapijos skyriuje dėl koronaviruso atsidūrę žmonės yra neskiepyti“, – nurodė ji ir pridūrė, kad darbuotojų trūkumas tik didina spaudimą.
Taip pat moteris prisipažino pykstanti, kad tiek daug bulgarų nesutinka skiepytis.
Bulgarija turi visų keturių ES patvirtintų vakcinų – „Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Jonson“ – dozių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė daugiau nei 19 tūkst. bulgarų gyvybių.
Pagal šį rodiklį Bulgarija užima trečią vietą ES, ją lenkia tik Čekija ir Vengrija. Praėjusią savaitę per parą mirdavo vidutiniškai po 41 žmogų.
Reaguodama į prastą situaciją, vyriausybė ketvirtadienį sugriežtino ribojimus: restoranams ir kavinėms leidžiama dirbti iki 23 val., o prie vieno staliuko gali sėdėti ne daugiau kaip šeši asmenys; naktiniams klubams liepta užsidaryti; kino teatruose ir teatruose leidžiama užpildyti pusę vietų, atvirame lauke esančios tribūnos sporto renginių metu gali būti užpildytos ne daugiau kaip 30 proc.
„Dėl žemo vakcinacijos lygio esame priversti įvesti šias priemones“, – paaiškino sveikatos apsaugos ministras Stoycho Katsarovas.
Nors priklauso pažeidžiamų gyventojų grupei, 71-erių metų amžiaus pensininkas Želiazko Marinovas atsisako skiepytis.
„Manau, kad esu pakankamai sveikas ir turiu gerą natūralų imunitetą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog persigalvotų, jeigu be vakcinacijos pažymėjimo negalėtų keliauti.
Visuomenės sveikatos priežiūros teisės specialistė Marija Šarkova yra įsitikinusi, kad nerimą keliantis itin žemas vakcinacijos lygis yra žmonių nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis rezultatas. Neigiamą nuomonę į vakcinas taip pat sustiprino melagingos naujienos apie skiepus, politinis nestabilumas ir silpna nacionalinė vakcinacijos kampanija.
„Bulgarijos gyventojų sveikatos raštingumas yra prastas, – tvirtino ji. – Daugelis žmonių tiki sąmokslo teorijomis ir melagingomis naujienomis.“
Šalyje nestringa tik skiepijimas privalomomis vakcinomis, pavyzdžiui, nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Anot M. Šarkovos, dalis kaltės tenka vyriausybės vakcinavimo programai.
„Jie neparengė jokios strategijos, kaip kovoti su nenoru skiepytis, – dėstė teisininkė. – Faktiškai nebuvo informacinės kampanijos apie vakcinas. Sveikatos apsaugos ministerija daugiausia kliaujasi pranešimais, kuriuos skelbia savo interneto svetainėje, tačiau nemanau, kad kas nors joje lankosi ir juos skaito.“
„Geriausia politika tokioms dvejojančioms valstybėms ir populiacijoms, kaip mūsiškė, yra privalomos vakcinos“, – tęsė M. Šarkova, kurią liūdina tai, jog nacionaliniai televizijos kanalai neretai į studiją pasikviečia skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikusius gydytojus.
Kita vertus, priverstinis skiepijimas nuo COVID-19 gali dar labiau paaštrinti problemą, mano ji.
Uostamiestyje Burgase gyvenanti 67-erių metų amžiaus karininkė Hriska Železkova sakė nepasitikinti vakcinomis todėl, kad „jos buvo sukurtos labai greitai“. Regis, ji nežino, jog ne vienerius metus trukę tyrimai paklojo pamatus vakcinoms, kuriomis skiepijami šimtai milijonų žmonių, o sunkus šalutinis poveikis fiksuojamas vis rečiau. Visgi H. Železkova sutiktų pasiskiepyti, jeigu valdžia įvestų griežtesnius ribojimus nepasiskiepijusiesiems.
Veliko Tirnove stovinčios ligoninės sienas puošia skiepytis raginantys vaikų piešiniai. Ant vieno iš jų puikuojasi užrašas: „Jūs esate mūsų superdidvyriai.“
Deja, bet Y. Minekova dėl ateities nėra nusiteikusi optimistiškai: „Kažkodėl man atrodo, kad jau per vėlu. Tinkamas momentas praėjo. Dabar nematau būdo šiai problemai išspręsti.“
