Per balsavimą dėl nepasitikėjimo antradienį buvo nuversta Rumunijos ministro pirmininko liberalo Florino Citu vyriausybė, o šis žingsnis gali vėl destabilizuoti politinę padėtį šalyje.
49 metų F. Citu, buvęs bankininkas, vyriausybei vadovauti pradėjo po parlamento rinkimų praėjusį gruodį. Tačiau centro dešiniųjų partija USR praėjusį mėnesį pasitraukė iš jo vadovaujamos koalicijos, skųsdamasi dėl F. Citu „diktatoriško požiūrio“.
Opozicijoje esantys kairieji socialdemokratai (PSD) kaltina jo vyriausybę „nuskurdinus rumunus ir padidinus šalies skolas“.
Abi šios partijos atidėjo į šalį savo įprastą nesantaiką ir balsavo už nepasitikėjimo pareiškimą. Už pasiūlymą dar balsavo kraštutinių dešiniųjų partija AUR.
Krizės grėsmė iškilo Rumunijai, vienai neturtingiausių Europos Sąjungos šalių, kovojant su ketvirtąja koronaviruso banga ir dėl kylančių energijos išteklių kainų artėjančią žiemą labai išaugsiant šalies gyventojų išlaidoms.
Už nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 281 parlamentaras. Kad pasiūlymas būtų priimtas, reikėjo mažiausiai 234 balsų.
„Prieš“ nebalsavo niekas, nes F. Citu partija PNL ir jos sąjungininkai boikotavo balsavimą, PNL pavadintą neatsakingu žingsniu.
Parlamentarai balsavo vos po dviejų debatų valandų. Debatams prasidedant F. Citu paklausė savo oponentų: „Ką norite laimėti nugramzdindami šalį į chaosą?“
Jis išėjo nelaukdamas balsavimo rezultatų, bet dar pasakė esąs įsitikinęs, kad kita administracija bus „suformuota aplink liberalias vertybes“.
„Į karą panašios sąlygos“
Pagal šalies konstituciją, šalies prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) turės paskirti naują ministrą pirmininką.
Nepaisydama pastarųjų savaičių priešiškumo USR yra sakiusi, kad norėtų sugrįžti į vyriausybę su F. Citu partija PNL, bet vadovaujant kam nors kitam.
Tuo metu PNL atrodo pasiryžusi premjero poste išsaugoti F. Citu.
„Florinas Citu yra mūsų pasirinkimas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju periodais“, – sekmadienį sakė PNL europarlamentaras Raresas Bogdanas, laikomas artimu K. Iohannisui.
Spėjama, kad K. Iohannisas gali paprasčiausiai vėl nominuoti F. Citu, kad kitos partijos išprovokuotų naujus rinkimus, kurie, kaip dabar rodo visuomenės apklausos, būtų naudingi tik PSD.
Naujausia politinė krizė kyla šalies gydytojams kalbant apie „į karą panašias“ sąlygas grumiantis su ketvirta COVID-19 banga.
Antradienį kiek daugiau nei 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo registruota daugiau nei 15 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 252 mirtys per vieną parą.
Iš viso ši pandemija Rumunijoje pareikalavo 37 929 žmonių gyvybių.
Penktadienį septyni žmonės žuvo per gaisrą intensyviosios slaugos skyriuje vienoje šalies pietryčiuose esančioje ligoninėje. Tai buvo trečia per mažiau nei metus kruvina tragedija šalies sveikatos apsaugos sistemoje.
Tuo metu pagal vakcinavimo apimtis Rumunija, visiškai paskiepijusi tik trečdalį savo gyventojų, atsilieka nuo daugelio kitų ES šalių.
„Drauge su ketvirta pandemijos banga augančios sąskaitos, kurios tikrai pasijus gruodį, rumunams kelia didžiausią nerimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė sociologas Iulianas Stanescu.
Vyriausybė yra sakiusi, kad neturtingesni namų ūkiai sulauks pagalbos dėl išaugusių kaštų.
Tačiau daugelio žmonių Rumunijoje perkamąją galią jau gerokai apmažino didžiausia nuo 2011 metų infliacija. Rugpjūčio mėnesį ji pasiekė 5,3 procento.
„Spaudimas pragyvenimo standartams akivaizdus“, – AFP sakė I. Stanescu.
