Ar labai tikėtina tokio „dvigubo smūgio“ arba, kaip vadina Vakaruose, „tvindemijos“ tikimybė ir kaip to būtų galima apsisaugoti?
Peršalimo ligų sezonas šiauriniame pusrutulyje dažniausiai prasideda paspaudus pirmajam šaltukui ir trunka kone pusę metų – maždaug iki kovo vidurio. 2020 metai buvo išimtis iš taisyklės. Dauguma ugdymo įstaigų nedirbo, o ir suaugusieji iš esmės sėdėjo namuose, tad perduoti ar pasigauti peršalimo ar gripo užkratą beveik nebuvo galimybių.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur gripo virusas kiekvienais metais nusineša nuo 20 iki 60 tūkst. gyvybių, iš kurių bent keli šimtai vaikų, praeitą sezoną gripas pražudė tik vieną mažametį. Iš viso nuo rugsėjo iki kovo 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje gripu susirgo vos pusantro tūkstančio žmonių.
Šis ruduo – iš principo kitoks. Išsivysčiusiose šalyse, kur dauguma gyventojų jau pasiskiepijo nuo COVID-19, atsargiai naikinami suvaržymai bei ribojimai. Vaikai grįžta į mokyklas, o suaugusieji – į biurus ir restoranus. Nieko keisto, jog į viršų šovė ir virusinių susirgimų statistika.
Pavyzdžiui, Rusijoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis paskutinį mėnesį išaugo dvigubai. Remiantis šalies statistikos žinybomis, ketvirtadienio vakarą 62 regionuose paskelbta epidemija, kuri jau įgauna pagreitį.
Paraleliai formuojasi ir nauja koronaviruso pandemijos banga: naujų COVID-19 atvejų statistika stabiliai auga jau tris savaites iš eilės ir, panašu, neketina sustoti.
„Šiuo metu mums grasina net dviejų kvėpavimo takų virusų epidemija. Sveikatos priežiūros sistema dėl to gali labai lengvai perkaisti ir nebesugebėti susidoroti su sergančiųjų srautais“, – perspėja Harvardo universiteto medicinos mokyklos profesorius Danielis Solomonas.
Su tokia prognoze sutinka dauguma ekspertų-imunologų. Anot šios srities specialistų, grįžus į normalų gyvenimą, neišvengiamai grįš ir sergamumas įprastomis infekcijomis.
„Žinoma, iš anksto dėl nieko negalime būti tikri, bet, manau, kad šią žiemą mūsų laukia pastebimas sergamumo tiek gripu, tiek HRSV virusu (kvėpavimo takų sincitiniu virusu) augimas. Tai reiškia, kad pas mus vienu metu grįžta net du virusai, kurie praeitą žiemą dėl ribojimų buvo apsiraminę“, – konstatuoja Bristolio universiteto ląstelių ir molekulinės medicinos mokyklos virusologijos profesorius Davidas Matthewsas.
Tie, kurie nebijo sezoninio gripo ir laiko jį nepavojingu susirgimu, profesorius D. Matthewsas primena statistiką. Kiekvienais metais šis, esą, nekaltas virusas (ir su juo susijusios komplikacijos) pražudo apie 650 tūkst. žmonių. Taigi, anot eksperto, šių dviejų infekcijų jokiais būdais nevalia ignoruoti.
Rizikos grupėje – vyresnio amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų (kitaip tariant, pandemijos kontekste jie pažeidžiami dvigubai) ir vaikai su dar nesusiformavusiu imunitetu. Skirtingai nuo koronaviruso, kuriuo vaikai perserga gana lengvai, mažamečiai žymiai labiau rizikuoja sunkiai susirgti ir netgi atsidurti ligoninėje.
„Reanimacijoje atsidūręs gripu sergantis vaikas – įprastas dalykas. Žinoma, jauniems ir sveikiems gripas dažniausiai viso labo nemalonumas: na, kas iš mūsų nesirgo gripo – juk visi žino, ką tai reiškia. Bet žinome, kad gripas kiekvienais metais pražudo dešimtis ir šimtus tūkstančių žmonių. Jis žudo senukus, negaili mažų vaikų. Taigi, didelė laimė, jog galime nuo gripo pasiskiepyti. Nuo HRSV skiepų vis dar nėra, nors vakcina kuriama jau kelis dešimtmečius“, – sako D. Matthewsas.
Londono universiteto koledžo infekcinių ligų epidemiologijos profesorė ir Jungtinės Karalystės medicinos mokslų akademijos prezidentė Anne Johnson beda pirštu į dar vieną galimą grėsmę: žinoma, jog metai iš metų gripas gana drastiškai mutuoja. Kartais – maždaug kartą per dešimt metų – taip gimsta nauja ir pavojingesnė atmaina. Pavyzdžiui, taip nutiko 2009 metais, kai kiaulių gripo protrūkis Meksikoje virto pasauline epidemija.
Anot profesorės, gera žinia ta, kad naujo karantino neprireiks. Kovai su gripu idealiai tinka įprasti ginklai: apsauginės veido kaukės, reguliarus ir kruopštus rankų plovimas, socialinio atstumo laikymasis, o svarbiausia – skiepai.
D. Matthewsas įsitikinęs: šiais metais nuo gripo pasiskiepyti turėtų net ir tie, kurie anksčiau nėra to darę – tam, kad maksimaliai apsaugotų tiek save, tiek aplinkinius.
„Čia net nėra apie ką kalbėti ir dėl ko ginčytis, bergždžias reikalas diskutuoti. Tiesiog eikite ir skiepykitės. Aš jau pasiskiepijau“, – sako D. Matthewsas.
Vystant masinei vakcinacijai nuo koronaviruso, mokslininkai jau atliko specialų tyrimą, aiškindamiesi, ar galima su nedidele pertrauka skiepytis nuo abiejų, ir kokia tvarka atlikti skiepai veiksmingesni. Atsakymas paprastas ir aiškus – galima net ir tą pačią dieną.
Žinoma, nė vienas skiepas negali duoti šimtaprocentinės garantijos ir pilnos apsaugos nuo ligos, primena ekspertas. O štai nuo sunkios ligos formos, komplikacijų ir ligoninės apsaugoti gali, tad ignoruoti paties veiksmingiausio turimo ginklo nevalia. O patį skiepą profesorius palygino su automobilio saugos diržais.
„Kai įsėdate į automobilį ir užsisegate saugos dirbą – juk tai darote ne todėl, kad ketinate papulti į avariją, tiesa? Ir ne todėl, kad saugos diržas suteikia garantiją, jog avarijos atveju liksite gyvi ar nepatirsite rimtų traumų. Diržą segatės, nes, jeigu avarija visgi įvyks, diržas iš esmės padidina šansus išgyventi“, – teigia D. Matthewsas.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas jau paragino vokiečius šį rudenį skiepytis nuo gripo.
Dėl dalinio uždarymo ir kitų visuomenės sveikatos priemonių, kurių imtasi kovojant su koronavirusu, pernai Vokietijoje iš esmės nebuvo gripo, trečiadienį sakė J. Spahnas, ir dėl to šiais metais gripo bangos rizika dar didesnė.
„Prašome pasiskiepyti nuo gripo“, – sakė J. Spahnas. „Gripo vakcinų pakanka, daugiau nei pakanka“, pridūrė jis, turėdamas omenyje maždaug 27 milijonus vakcinos nuo gripo dozių, šį rudenį prieinamų Vokietijoje.
J. Spahnas sakė, kad papildomos dozės leidžia išvengti „daug kančių ir mirties“. Skiepai nuo gripo ypač rekomenduojami pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems kitų ligų, taip pat patartini teims, kurie turi daug socialinių kontaktų, sakė J. Spahnas.
Ministras teigė, kad jo tikslas yra atitikti praėjusių metų skiepijimo rodiklį, kai buvo suskiepyta 22 milijonai gripo vakcinų, daug daugiau nei įprastai, kai pasiskiepija 15-18 mln. žmonių.
Šią žiemą ir toliau turėtų būti laikomasi socialinio atstumo ir higienos taisyklių, įskaitant kaukių dėvėjimą, paragino J. Spahnas, ypač viešajame transporte.
