Finansiniai įrašai rodo, jog Svetlana Krivonogich 2003 metais per vieną ofšorinę bendrovę, įsteigtą praėjus vos kelioms savaitėms po gimdymo, Monake įsigijo butą, skelbia „The Washington Post“.
Prabangus butas, pro kurio langus atsiveria įstabūs vaizdai, pirkimo metu kainavo 4,1 mln. eurų, nuo tada šio nekilnojamojo turto kaina tik auga.
Rusijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Projekt“ praeitais metais S. Krivonogich įvardijo kaip buvusią valytoją, vien Rusijoje stebuklingai įgijusią 106 mln. dolerių vertės turto, ir, kaip įtariama, nesantuokinės V. Putino dukros Luizos Rozovos motiną.
Rusijos pareigūnai neseniai uždraudė „Projekt“ veiklą ir kelis jo žurnalistus įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.
Aštuoniolikmetė L. Rozova, kurios gimimo liudijime jos tėvas nurodytas tik tėvavardžiu Vladimirovna, dar paskatino spekuliacijas, kas jos tėvas, socialinėje žiniasklaidoje šio fakto nei patvirtindama, nei jį paneigdama. Kremlius tikina nieko nežinąs apie Krivonogich šeimą.
Dokumentai, siejantys S. Krivonogich ir nekilnojamąjį turtą Monake – vos keli iš 11,9 mln. dokumentų, priklausančių Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo projektui „Pandoros popieriai“ (Pandora Papers).
Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo teigimu, „Pandora Papers“ Rusijos piliečiai figūruoja daugiausiai: net 14 proc. iš daugiau nei 27 tūkst. tirtų bendrovių tikrieji naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai, nustatyta, kad ofšorinėmis bendrovėmis naudojasi 46 Rusijos oligarchai.
„Pandora Papers“ ofšorinių sandorių kontekste taip pat minima vieno iš seniausių V. Putino draugų Sergejaus Čemezovo šeima, Rusijos valstybės kontroliuojamam bankui „Sberbank“ vadovaujantis Germanas Grefas ir vieno iš žiūrimiausių Rusijos televizijos kanalo „Pervyj kanal“ vadovas Konstantinas Ernstas.
„Dokumentai padeda susidaryti gana aiškų vaizdą, kaip V. Putinui lojalūs asmenys sugebėjo užsienyje sukaupti įspūdingų turtų“, – skelbia „The Washington Post“.
Pats V. Putinas naujai nutekintame pakete tiesiogiai neminimas.
ICIJ nustatė ryšį tarp beveik tūkstančio bendrovių lengvatinio apmokestinimo zonose ir 336 aukšto rango politikų arba pareigūnų, įskaitant keliolika šiuo metu pareigas einančių valstybių ir vyriausybių vadovų, šalių lyderių, ministrų, ambasadorių ir kitų svarbių veikėjų.
Daugiau kaip du trečdaliai šių įmonių buvo įkurtos Mergelių Salose – Jungtinės Karalystės valdoje.
„Spėju, kad tai daugiausiai rodo, jog žmonės, kurie galėtų užbaigti lengvatinio apmokestinimo zonų slaptumą, galėtų užbaigti tai, kas vyksta, patys iš to gauna naudos“, – prie tyrimo apžvalgos pridėtame vaizdo įraše sakė ICIJ direktorius Gerardas Ryle'is.
„Žvelgiame į trilijonus dolerių“, – pridūrė jis.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ politikos ekspertės Mairos Martini nuomone, vėliausias tyrimas dar kartą pateikia „aiškų įrodymą, kaip lengvatinio apmokestinimo pramonės skatina korupciją ir finansinius nusikaltimus, trukdydama teisingumui“.
„Šis verslo modelis nebegali tęstis“, – pabrėžė ji.
„Pandoros popieriai“ tapo naujausiu ICIJ gautu dideliu nutekintų dokumentų paketu. Panašūs tyrimai, susiję su finansiniais dokumentais, gautais per 2014 metų nutekinimo skandalą „LuxLeaks“ ir 2016 metais nutekintais „Panamos popieriais“, privertė atsistatydinti Islandijos ministrą pirmininką ir atvėrė kelią Pakistano lyderio atstatydinimui.
Vėliau pasaulio galinguosius drebino 2017-ųjų „Paradise Papers“ ir 2020-ųjų „FinCen“ skandalai.
Dokumentai, susiję su naujausius tyrimu, buvo paimti iš finansinių paslaugų įmonių, įsikūrusių keliose šalyse, įskaitant britų Mergelių Salas, Panamą, Belizą, Kiprą, Jungtinius Arabų Emyratus, Singapūrą ir Šveicariją.
Kremlius atmeta nutekintus „Pandora Papers“ kaip „nepagrįstus“
Rusija pirmadienį atmetė nutekintuose „Pandora Papers“ pateiktą informaciją kaip „nepagrįstus teiginius“, kai vieno žiniasklaidos konsorciumo atliktas tyrimas nušvietė su Kremliumi susijusių asmenų sukauptus turtus.
Nors Rusijos prezidentas V. Putinas juose tiesiogiai neminimas, jis per kelis asmenis yra siejamas su slaptu turtu Monake, ypač su namu, kurį įsigijo rusų tautybės moteris, kuri, kaip manoma, turi vaiką su Rusijos lyderiu.
„Tai tėra virtinė nepagrįstų teiginių“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Nematėme nieko apie slaptus turtus V. Putino artimame rate“, – teigė jis ir pridūrė, kad nėra aišku, „kaip šia informacija galima pasitikėti“.
Dokumentuose atskleidžiama, kad 4 mln. dolerių vertės nekilnojamasis turtas Monake buvo nupirktas 2003 m. per ofšorinę kompaniją moteriai iš V. Putino gimtojo miesto Sankt Peterburgo, kuri galimai yra turėjusi santykių su Rusijos prezidentu.
Rusijos tyrimų agentūra „Proekt“ praėjusių metų lapkritį skelbė, kad ši moteris – S. Krivonogikh – vienu metu dirbo valytoja ir yra V. Putino vaiko motina. Anot nutekintų dokumentų, namas Monake buvo įsigytas netrukus po to, kai S. Krivonogikh pagimdė.
Žiniasklaidos konsorciumas nurodė, kad S. Krivonogikh neatsakė į prašymus pakomentuoti.
„Proekt“ pernai įvardijo S. Krivonogikh nepagaunama milijoniere, gyvenančia buvusioje Rusijos imperijos sostinėje ir gaunančia brangias dovanas iš su Kremliumi susijusių asmenų. Agentūra nurodė, kad atlikus veido atpažinimo analizę su žurnalistų gautomis nuotraukomis buvo nustatyta, jog S. Krivonogikh dukra turi labai daug panašumų su V. Putinu.
„Pandora Papers“ taip pat atskleidė, kad vienos valstybinės televizijos stoties vadovui Konstantinui Ernstui, kuris prižiūrėjo 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas, buvo padovanotas akcijų paketas milijardiniame Maskvos nekilnojamojo turto sandoryje.
