Abu lyderiai trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė pirmąjį per pastaruosius pusantrų metų tiesioginį susitikimą; jo darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo Sirijos konfliktas.
„Turėjome galimybę aptarti, kokių žingsnių galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karo lėktuvų“, – sugrįžęs į Turkiją žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Dievui leidus, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – prezidentą citavo transliuotojas NTV.
Pasak R. T. Erdogano, jis kartu su V. Putinu taip pat aptarė Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą kosmoso srityje.
Tokie komentarai nemaloniai nustebins Vakarus, ypač Jungtines Valstijas: Vašingtonas pernai Turkijai paskelbė sankcijas dėl šalies sprendimo su Maskva sudaryti kelių milijardų dolerių vertės sutartį dėl rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400 tiekimo.
JAV taip pat pašalino Turkiją iš naujausios kartos naikintuvų F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina šių lėktuvų dalis ir užsitikrina išankstinio pirkimo teises.
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių radarais sunkiai susekamų lėktuvų, o jų gamybos procese dalyvavo kelios turkų įmonės.
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino savo šalies įsipareigojimą įsigyti S-400, perspėdamas, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“. Vis tik jis paragino JAV arba pristatyti Turkijai užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtą 1,4 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) sumą.
Turkijos ir JAV santykiai tebėra įtempti. R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeninių ryšių su JAV prezidentu Joe Bidenu „pradžia nebuvo gera“.
Tačiau spėjama, kad J. Bidenas ir R. T. Erdoganas susitiks per kitą mėnesį Romoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) forumą.
Įtampa dėl Sirijos
Pasak R. T. Erdogano, jis taip pat pasiūlė, kad Turkija ir Rusija bendradarbiautų statant dar dvi atomines elektrines, o jo siūlymas buvo priimtas.
Pirmąją Turkijos AE šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė atominės energetikos bendrovė „Rosatom“. Ši elektrinė turėtų pradėti veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos griūties įkurtos respublikos, šimtmetis.
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Maskvos ir Ankaros santykiai yra sudėtingi – jos, be kita ko, remia priešingas konflikto šalis Libijoje ir Sirijoje.
Turkų prezidentas tik miglotai komentavo abiejų lyderių pasitarimą dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis Damasko režimas ir jį remianti Maskva suintensyvino antskrydžius.
Pernai Turkija ir Rusija susitarė dėl paliaubų Idlibe – paskutinėje svarbioje džihadistų ir sukilėlių tvirtovėje Sirijos šiaurės vakaruose.
„Daugiausia dėmesio skyrėme būtinybei kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas. Jis pridūrė, kad buvo ieškota ir „nuolatinio, galutinio ir tvaraus sprendimo“ Idlibui.
Maskva savo ruožtu pabrėžė, kad būtina „įgyvendinti“ paliaubų susitarimą, „kalbant apie teroristinių elementų išstūmimą iš Idlibo“, ketvirtadienį žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau D. Peskovas nedetalizavo, ar tai reiškia, kad Rusijos pajėgos tęs antskrydžius tame regione. Jis taip pat nepatikslino, ar Turkijos pajėgos turi iš ten pasitraukti.
Iš Jungtinės Karalystės padėtį karo draskomoje šalyje stebinti organizacija pranešė, kad sekmadienį per rusų aviacijos smūgius Sirijos šiaurinio Afrino miesto apylinkėse žuvo mažiausiai 11 kovotojų iš proturkiškos sukilėlių grupuotės.
