Pirmadienį paviešintą vaizdo įrašą parengė tragediją tiriančios Švedijos ir Estijos žinybos, joje matomos tarsi į išorę išplėštos plieninės kelto korpuso konstrukcijos dalys, rašo news.err.ee.
Švedijos incidentų tyrimo tarybos atstovų teigimu, jie visgi nemano, kad tokie pažeidimai – sprogimo padariniai. Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jonas Backstrandas sako, jog su išvadomis skubėti nevertėtų, reikia atlikti daugiau tyrimų.
„XX amžiaus paskutinį dešimtmetį atlikto tyrimo metu buvo paimti mėginiai, siekta išsiaiškinti, ar juose yra sprogmenų pėdsakų. Jų neaptikta“, – teigė J. Backstrandas.
Jūreivystės struktūrinės inžinerijos profesorius emeritas iš Chalmerso technologijų universiteto Andersas Ulfvarsonas sako, kad jį ši filmuota medžiaga kaip reikiant nustebino.
„Žala didesnė, nei kad aš tikėjausi. Atrodo, kad metalo plokštes kažkas išlenkė iš vidaus“, – „Swedish Radio News“ teigė akademikas.
Tuo metu postimees.ee skelbia, kad autonominis povandeninis robotas, pasiųstas į nuskendusio kelto „MS Estonia“ automobilių denį, sekmadienį nufilmavo automobilių denio duris, pro kurias patenkama į žemesnius keleivių denius – jos nepažeistos ir uždarytos.
Ekspedicijai vadovavęs Margusas Kurmas atradimą įvardija kaip itin svarbų, nes iki tol laikytasi nuomonės, jog duris pažeidė vanduo.
M. Kurmo teigimu, tai didžiausias privačios kelto „MS Estonia“ tyrimų ekspedicijos atradimas: „Tai kol kas pats svarbiausias radinys, susijęs su viduriniu automobilių denio skyriumi. Matėme dvi stumdomas duris, pro kurias galima patekti į apačioje esantį denį ir virš automobilių denio. Paaiškėjo, kad jos nepažeistos ir uždarytos“.
Buvusio prokuroro teigimu, radinys svarbus, nes oficialiose ankstesnių tyrimų ataskaitose teigiama priešingai: „Anksčiau atliktų tyrimų išvadose daryta prielaida, jog vidurinio skyriaus duris sulaužė vanduo, esą, štai kaip vanduo iš automobilių denio pateko į žemiau esančius denius“, – pareiškė M. Kurmas ir pridūrė, kad kol kas kitos durys, vedančios į apatinius denius, tirtos nebuvo.
M.Kurmas paaiškino, jog iš pirmojo denio išsigelbėję žmonės taip pat pasakojo, jog durys buvo uždarytos. „Nė vienas iš 22 išsigelbėjusių iš pirmojo denio nepasakojo, kad durys, vedančios į automobilių denį, buvo atidarytos“, – tvirtina pirminiam „MS Estonia“ kelto tragedijos tyrimui vadovavęs M. Kurmas.
Jis prisiminė, jog, remiantis 1994 metų narų ataskaita, jiems tuo metu pavyko patekti 20 metrų gilyn į automobilių denį. „Vėliau ši informacija buvo paneigta. Tai reiškia, kad mes iki galo nežinome, ar jie tai padarė, ar ne“, – sako M. Kurmas.
Remiantis viešai prieinama informacija, sekmadienis buvo pirmoji tokio nuodugnaus automobilių denio tyrimo autonominiu povandeniniu robotu diena per paskutinius 27 metus. M. Kurmo teigimu, autonominiam povandeniniam robotui pavyko į automobilių denį patekti beveik 60 metrų. Robotas naujai žvalgybinei misijai buvo pasiųstas pirmadienio rytą, tačiau operaciją teko nutraukti į propelerius įsipainiojus plastikiniam maišeliui.
Paklaustas apie naujausio radinio vertę ateities tyrimams, M. Kurmas pareiškė, kad naujuose ekspertų vertinimuose jau neberasime teiginių, esą, sugedo vidurinio automobilių denio durys: „Naujuose skaičiavimuose ir simuliacijose bus labai svarbu atsižvelgti į faktą, kad tos durys buvo nepažeistos“, – teigia M. Kurmas.
„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137.
Priėmus sprendimą neiškelti laivo nuolaužų į paviršių, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 metais pasirašė susitarimą, kuriuo sutiko priskirti nuolaužas amžinojo poilsio vietai ir uždrausti piliečiams drumsti aukų ramybę nardymu.
Tačiau neseniai nardymą toje vietoje draudžiantys įstatymai buvo pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas dar kartą ištirti kelto liekanas, kai vienas dokumentinis filmas sukėlė abejonių dėl oficialaus katastrofos priežasčių tyrimo išvadų.
Naująjį tyrimą atlieka Švedijos ir Estijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnybos.
Pirminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad keltas nuskendo, kai per audrą buvo išplėštos laivo priekinės durys ir į automobilių denį pritekėjo vandens. Anksčiau suinteresuotos šalys nenorėjo iš naujo tirti kelto nelaimės priežasčių. Išgyvenusieji ir žuvusiųjų artimieji nuodugnesnio tyrimo siekė daugiau nei du dešimtmečius.
