Tai, ką kai kas vadina prezidento Emmanuelio Macrono strategija „Europa pirmiausia“, kuria siekiama padaryti ES labiau nepriklausomą nuo Vašingtono gynybos ir jautrių technologijų srityje, kelia susirūpinimą daugelyje ES valstybių narių ir trukdo Vakarų pastangoms sukurti vieningą atsaką į Kinijos kilimą.

E. Macrono pozicija tapo labiau pastebima rugsėjį po stambaus sandorio dėl Australijos povandeninių laivų žeminančio praradimo, dėl ko buvo sustabdytas pasirengimas svarbiam susitikimui su JAV prekybos pareigūnais. Prancūzai taip pat blokavo pastangas modernizuoti NATO pajėgumus ir pakurstė nesutarimus Europos Komisijos aukščiausiame lygmenyje, teigia su šiomis diskusijomis susipažinę diplomatai.

Labiausiai E. Macrono požiūriui priešinasi Rytų Europa, kur daugelis šalių į JAV žiūri kaip į skydą nuo galimos Rusijos agresijos ir nelabai pasitiki prancūzais – Prancūzija tiesiog veikia vadovaudamasi savo interesais, sakė vienas Rytų Europos diplomatas.

Tačiau Vakarų Europos šalys taip pat nerimauja, kad E. Macronas gali nueiti per toli bandydamas išstumti JAV, teigia diplomatai, informuoti apie jų diskusijas.

„Europiečiai turi atsikratyti savo naivumo, – antradienį sakė E. Macronas, pristatydamas naują susitarimą su Graikija saugumo srityje. – Turime reaguoti ir parodyti, kad turime galios ir gebėjimų apsiginti.“

Vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas pridūrė, kad prezidentas nenori supykdyti JAV ir kad Prancūzija sulaukė visuomenės paramos ES suverenumo siekiui.

Kova vyksta prieš trečiadienį Pitsberge vyksiantį Prekybos ir technologijų tarybos posėdį, kuriame dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, prekybos sekretorė Gina Raimondo ir JAV prekybos atstovė Katherine Tai.

Prancūzija įtikino ES sutrumpinti bendro pareiškimo apimtį, sumažinant nuorodas į bendradarbiavimą puslaidininkių tiekimo srityje ilgesnėje perspektyvoje, ir siekė, kad nuorodos į „abipusę priklausomybę“ būtų panaikintos, rodo pareiškimo projektai, su kuriais susipažino naujienų agentūra „Bloomberg“. Prancūzijos pareigūnai taip pat skundėsi, kad dokumente naudotos amerikiečių, o ne europietiškos idiomos, ir buvo atsisakyta planų surengti bendrą spaudos konferenciją, teigė du pareigūnai.

Tačiau jau kurį laiką gilėja ir didesni nesutarimai. Jie susiję su tuo, kokiu mastu ES turėtų leisti integruoti savo tiekimo grandines ir gynybos nuostatas su JAV ir kokiu mastu ji turėtų plėtoti savo pačios pajėgumus.

Privačiose Komisijos narių diskusijose Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas ragino neleisti ES nepriklausančioms bendrovėms dalyvauti pramoniniuose aljansuose dėl puslaidininkių, debesų kompiuterijos ir Europos gynybos finansavimo arba apriboti jų dalyvavimą juose, teigia du su šiais pokalbiais susipažinę šaltiniai.

Th. Bretonas – kurį paskyrė Prancūzijos vyriausybė, – pateikė panašius argumentus dėl konfidencialių duomenų saugojimo ES, sakė vienas iš šaltinių. Europos Komisijos atstovai neatsiliepė į prašymą pakomentuoti.

Prancūzijos ir Th. Bretono nuomone, Europa turi labiau stengtis ginti savo pramonę ir nustatyti konkurencijos sąlygas bei taisykles. Kalbėdamas apie tokius klausimus kaip tiekimo grandinių saugumas, Th. Bretonas teigia matąs nedaug skirtumų tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, sakė vienas iš pareigūnų. Šis argumentas pripažintas svarbiu, atsižvelgus į tai, kad JAV blokavo itin svarbų eksportą, kai šiais metais buvo stengiamasi apsirūpinti vakcinų atsargomis.

Kilus triukšmui dėl povandeninių laivų sutarties, praėjusią savaitę Th. Bretonas paragino „padaryti pauzę ir iš naujo perkrauti“ JAV santykius, tuo papiktindamas daugelį ES diplomatų ir pareigūnų, norinčių užmegzti glaudesnius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau Pitsberge Europos Sąjungai atstovaus ES prekybos komisaras latvis Valdis Dombrovskis, kuris yra atvirų rinkų šalininkas, ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager. Abu šie pareigūnai pirmenybę teikia ne ES bendrosios rinkos aptvėrimui, o transatlantiniam bendradarbiavimui, kuris būtinas siekiant formuoti pasaulinius standartus. Štai kodėl prancūzai taip ryžtingai siekia apriboti jų įgaliojimus, sakė keli pareigūnai.

„Bendromis jėgomis galėtume sukurti skaitmeninės ekonomikos reguliavimo planą, kuris galiotų visame pasaulyje“, – pirmadienį kalbėjo V. Dombrovskis sakydamas kalbą Johnso Hopkinso universitete Vašingtone.

Asmeninis susipriešinimas ir konkuruojančios aukštų pareigūnų ambicijos Briuselyje taip pat trukdo pastangoms rasti bendrą kalbą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen suerzino bent vieną aukštesnės grandies kolegą, kai duodama per televiziją interviu pareikalavo iš JAV paaiškinimų dėl to, kaip buvo pasielgta su Prancūzija dėl povandeninių laivų kontrakto, teigė vienas šaltinis, susipažinęs su situacija. Kitus ji suerzino atskleidusi, kad ES aukščiausiojo lygio susitikimas gynybos klausimais vyks kovo mėnesį – tai turėtų būti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio kompetencija. Anot diplomatų, valstybės narės nežinojo, jog tai bus paskelbta. U. von der Leyen atstovas spaudai neatsiliepė į prašymą pakomentuoti.

Šie dalykai yra svarbūs, nes gera valia yra vertybė subtiliame ES derybų šokyje.

27 šalių vadovų bus paprašyta susitarti dėl savo saugumo strategijos likus vos mėnesiui iki Prancūzijos prezidento rinkimų, o bet kokie nesklandumai gali pakenkti E. Macrono bandymams atremti ultradešiniųjų nacionalistų partijos lyderės Marine Le Pen iššūkį.

Prancūzijos manevravimas vyksta ir NATO, britų diplomatams nerimaujant, kad konflikto dėl povandeninių laivų padariniai gali paskatinti Paryžių imtis veiksmų, susijusių su seniai išsakytu susirūpinimu dėl aljanso struktūros. Prancūzija prie NATO vadovavimo struktūrų prisijungė tik 2009 metais, praėjus 43 metams po to, kai prezidentas Šarlis de Golis paskelbė, kad Prancūzijos atstovai pasitraukia iš pareigų karinėse NATO struktūrose.

Prancūzijos diplomatai kelia klausimų dėl organizacijos, iš kurios E. Macronas yra kartą pasišaipęs, pareikšdamas, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Pasak vieno šaltinio, susipažinusio su diskusijomis, Prancūzija griauna NATO pastangas atnaujinti ir modernizuoti karinį aljansą, kad jis būtų geriau parengtas ir įgaliotas atremti kylančias ir būsimas grėsmes, įskaitant kovą su terorizmu.

Kitas ES nepriklausančios šalies diplomatas teigė, kad faktiškai Prancūzijos argumentas byloja, kad tokios sferos kaip dirbtinis intelektas, duomenys ir dezinformacijos mažinimas didžiųjų technologijų platformose pirmiausia turėtų būti vertinamos kaip pagrindinė ES veiklos sritis.

Antradienio aljansas su Graikija apima abipusį gynybos įsipareigojimą paraleliai su NATO sistema, ir E. Macronas jį išgyrė, kaip Europos tvirtumo pavyzdį. Tačiau jis taip pat kalbėjo apie Europos vaidmens NATO aljanse stiprinimą ir teigė, kad tai „tokia kalba, kurios jam prireiks, kad pritrauktų likusią bloko dalį“.

„Tai nėra alternatyva Jungtinių Valstijų aljansui, – sakė jis. – Tai nėra pakaitalas, o siekis prisiimti atsakomybę už Europos ramstį NATO struktūroje ir padaryti išvadas, kad mūsų prašoma pasirūpinti savo pačių apsauga.“