Kalbėdama likus kelioms savaitėms iki svarbaus Jungtinių Tautų klimato susitikimo Glazge, G. Thunberg apkaltino vyriausybes, kad jos „begėdiškai didžiuojasi“ savo nepakankamais įsipareigojimais mažinti teršalų emisiją ir pažadais skirti finansavimą.
Aštuoniolikmetė aktyvistė, sviesdama lyderiams atgal jų pačių žodžius, Milane vykusio renginio „Youth4Climate“ delegatams atskleidė atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų.
„Nėra planetos B, nėra planetos bla, bla, bla“, – sakė G. Thunberg ir sulaukė šiltų plojimų.
Ji tęsė pamėgdžiodama COP26 aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininko Boriso Johnsono kalbą, pasakytą balandžio mėnesį: „Čia kalbama ne apie kokią nors brangią politiškai korektišką svajonę apkabinti kiškučius ar sukurti geresnę, bla bla bla, žaliąją ekonomiką, bla bla bla, nulį išmetimų iki 2050 metų, bla bla bla, klimato neutralumą bla bla bla“.
„Tai viskas, ką girdime iš savo vadinamųjų lyderių: žodžiai, žodžiai, kurie skamba puikiai, bet iki šiol nesiimta jokių veiksmų, o mūsų viltys ir svajonės paskendo tuščiuose žodžiuose ir pažaduose“, – sakė G. Thunberg.
Tris dienas Milane vykstančiame renginyje dalyvauja apie 400 jaunimo aktyvistų iš beveik 200 šalių, savaitės pabaigoje jie pateiks bendrą deklaraciją ministrų susitikimui, kuris taps pasirengimo COP26 susitikimui lapkritį Glazge įžanga.
„Mūsų lyderių sąmoningas neveiklumas yra visų dabartinių ir būsimų kartų išdavystė“, – kaltino G. Thunberg.
Pasak jos, vyriausybės „begėdiškai sveikino vienos kitas, nors vis dar nesugebėjo sutelkti seniai vėluojančio finansavimo“ nuo klimato kaitos smarkiai kenčiančioms besivystančioms šalims.
Ugandos jaunimo aktyvistė Vanessa Nakate (Vanesa Nakatė) antrino G. Thunberg nusivylimui lyderių neveiklumu.
„Kiek dar vaikai miegos alkani, nes jų ūkiai buvo nuplauti, nes jų derlius išdžiūvo dėl ekstremalių orų salygų?“ – ji klausė dalyvių.
„Kiek dar stebėsime, kaip jie miršta iš troškulio arba gaudo orą per potvynius? Pasaulio lyderiai stebi, kaip tai vyksta, ir leidžia tam tęstis“, – pridūrė delegatė.
„Laikas mokėti pinigus“
COP26 konferencija laikoma gyvybiškai svarbia 2015 metų Paryžiaus sutarties tęstinumui. Šia sutartimi valstybės įsipareigojo stengtis, kad pasaulio klimato atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 Celsijaus laipsniais.
Šia istorine sutartimi taip pat buvo numatyta siekti, kad klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, jeigu tai įmanoma.
Tačiau praėjus šešeriems metams po sutarties sudarymo šalys vis dar nėra susitarusios, kaip tai veiks praktiškai.
Tarp iki šiol neišspręstų klausimų – kaip bus skaičiuojamas kiekvienos šalies išmetamų anglies junginių mažinimas, taip pat kaip bus finansuojami klimato kaitos stabdymo projektai.
Šalys, jau dabar kenčiančios nuo ekstremalių potvynių, sausrų, audrų ir kylančio jūros lygio, ragina išsivysčiusias valstybes per COP26 tesėti prieš dešimtmetį duotus pažadus skirti joms po 100 mlrd. JAV dolerių per metus atkuriamosioms arba prisitaikymo priemonėms.
COP26 pirmininkas Alokas Sharma delegatams antradienį sakė, kad „dabar yra laikas išsivysčiusioms šalims tesėti savo pažadus dėl pinigų, skirtų palaikyti besivystančias šalis, susiduriančias su klimato kaitos stiprėjančiu poveikiu“.
Konferencijos organizatorė Britanija sako norinti, kad per renginį Glazge siekis užtikrinti ne didesnį kaip 1,5 laipsnio atšilimą išliktų įgyvendinamas, ypač jeigu šalims pavyktų susitarti atsisakyti gaminti energiją kūrenant anglimis.
Tačiau Jungtinės Tautos šį mėnesį pareiškė, kad naujausi šalių planai mažinti išmetalų kiekį toliau veda mūsų planetą į „katastrofinį“ atšilimą 2,7 laipsnio.
