Europa privalo nustoti būti naivi, kai kalbama apie savo interesų gynimą ir karinių pajėgumų didinimą, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas, kai su Graikija buvo pasirašyta apie 3 mlrd. eurų vertės prancūziškų fregatų pirkimo–pardavimo sutartis.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzija buvo atsidūrusi beprecedentėje diplomatinėje krizėje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Australija ir Jungtine Karalyste (JK) dėl trišalio branduolinio saugumo susitarimo, sužlugdžiusio daugiamilijardinę Prancūzijoje pastatytų povandeninių laivų pirkimo–pardavimo sutartį su Kanbera, informuoja „Reuters“.
Šis incidentas privertė Paryžių iš naujo įvertinti tradicinius sąjungininkus. Antradienį pirmą kartą prabilęs apie šią problemą, E. Macronas pasinaudojo proga ir paragino užtikrinti didesnę Europos autonomiją, Vašingtonui vis labiau domintis Kinija bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.
„Europiečiai privalo nustoti būti naivūs. Kai patiriame spaudimą, kuris kartais dar labiau sustiprėja, turime reaguoti ir parodyti, kad galime apsiginti. Ne eskaluoti situaciją, bet apsiginti“, – per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Micotakis, kalbėjo Prancūzijos vadovas.
„Tai nėra alternatyva JAV aljansui. Tai nėra pakaitalas, tiesiog būtinybė prisiimti atsakomybę už Europos ramstį NATO ir padaryti išvadas, jog mūsų prašoma patiems pasirūpinti savo saugumu“, – tikino E. Macronas.
Paklaustas, ar dėl su Graikija pasirašytos sutarties gali padidėti įtampa rytinėje Viduržemio jūros dalyje, E. Macronas atsakė, kad iš anksto nebuvo numatyta konkreti šalis, tačiau Graikiją, esančią prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienų, reikėjo apsaugoti.
„Nesuprantu nuomonės, kad 2020-ųjų vasarą būtent Graikija buvo karingai nusiteikusi rytinėje Viduržemio jūros dalyje“, – sakė Prancūzijos lyderis, darydamas užuominą į Turkijos veiksmus šiame regione.
„Mūsų, europiečių, pareiga pademonstruoti solidarumą su valstybėmis narėmis. Visiškai pateisinama, jog įsipareigojome Graikijai tiekti ginkluotę, kad ji galėtų užtikrinti savo teritorinį vientisumą, ir taip pat įsipareigojome apsaugoti šią šalį nuo įsibrovimų, puolimų ar agresijos“, – tvirtino jis.
Šis sandoris žymi „drąsų pirmąjį žingsnį Europos strateginio savarankiškumo link“, pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Atėnų sprendimą pirkti „Belharra“ (FTI) klasės laivus E. Macronas pavadino „pasitikėjimo ženklu“ prancūzų gynybos pramonei, konkuruojančiai su tokiomis bendrovėmis kaip amerikiečių korporacija „Lockheed Martin“.
Šis sandoris taip pat yra aiškus Prancūzijos signalas, Paryžiui anksčiau šį mėnesį netekus pelningos daugiamilijardinės sutarties dėl povandeninių laivų tiekimo Australijai. Kanbera paskelbė vietoje to nusprendusi pirkti branduolinius povandeninius laivus iš JAV.
Sandoris su Graikija „padeda užtikrinti europiečių saugumą ir sustiprinti Europos strateginio savarankiškumą bei suverenumą, o tai reiškia, kad sustiprės ir tarptautinė taika bei saugumas“, – pareiškė E. Macronas.
Prancūzijos lyderis jau ilgą laiką tvirtina, kad Europa turi vystyti savo paties gynybos pajėgumus ir mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis. Užpernai E. Macronas net pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Jokios finansinės informacijos apie naujausio sandorio vertę neatskleista, tačiau žinoma, kad laivai turėtų būti pradedami tiekti nuo 2024 metų.
Anot K. Micotakio, sutartis su Paryžiumi neturės įtakos deryboms dėl ilgalaikio Graikijos ir Vašingtono bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo pratęsimo, nors tarp ES ir Vašingtono tebetvyro įtampa, kilus ginčui dėl Australijos povandeninių laivų.
Susitarimas „nėra nukreiptas prieš“ Graikijos ir JAV santykius, sakė premjeras ir pabrėžė, kad „Prancūzija mus palaikė sunkiais laikais 2020 metų vasarą“, turėdamas galvoje Turkijos pastangas užginčyti Graikijos teises į akvatorijas Egėjo jūroje.
E. Macronas pridūrė, kad fregatų pardavimas turėtų būti vertinamas ne kaip atsakas į grėsmę Ankarai, o kaip priemonė, leidžianti bendrai užtikrinti saugumą Viduržemio jūros regione, taip pat Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Graikija ir Prancūzija jau buvo užsitraukusios Ankaros rūstybę, kai sausį sudarė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 reaktyvinių lėktuvų „Rafale“ (12 naudotų ir 6 naujų) pirkimo. Šis susitarimas yra sparčiai augančios ginkluotės programos, skirtos Turkijos ambicijoms atremti, dalis.
Anksčiau šį mėnesį K. Micotakis daugelį analitikų nustebino savo planais įsigyti dar šešis naikinuvus „Rafale“. Tai reiškia, kad Atėnai iš viso ketina užsakyti 24 tokius lėktuvus.
