Kasmet užregistruojama vidutiniškai 400 000 tokių infekcijų, kurių dauguma lieka neatpažintos, nes sukelia lengvus simptomus arba apskritai jų nesukelia ir nėra lengvai perduodamos nuo žmogaus žmogui, teigia „EcoHealth Alliance“ ir Singapūro medicinos mokyklos „Duke-NUS“ mokslininkai.
Pranešimas paviešintas, prieš pasirodant ekspertų įvertinimui, ir yra ruošiamas publikuoti žurnale. Vis dėlto kiekvienu viruso plitimo atveju yra viruso prisitaikymo galimybė, dėl kurios gali atsirasti į COVID-19 panašus protrūkis.
Ypač daug ginčų kelia klausimas, kur ir kaip atsirado COVID-19 sukeliantis virusas. Kai kurių šalių vadovai įtaria užkrato nutekėjimą iš Uhano (Kinija) laboratorijos, kurioje tiriami patogenai. Naujasis tyrimas, remiamas JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto, yra pagrįstas įrodymais, kad šikšnosparniai yra pagrindiniai tokių virusų kaip SARS-CoV-2 šeimininkai ir kad žmonės, gyvenantys netoli jų arealų vietų, yra ypač pažeidžiami.
„Tai bene pirmasis bandymas įvertinti, kaip dažnai žmonės užsikrečia su SARS susijusiais koronavirusais nuo šikšnosparnių“, – sakė evoliucijos biologas iš Sidnėjaus universiteto Edwardas Holmesas, kuris nedalyvavo minėtame tyrime. Žmonės nuolat susiduria su šikšnosparnių koronavirusais, pastebėjo mokslininkas. „Susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, vienas iš jų gali sukelti ligos protrūkį“, – sakė jis.
Beveik dvi dešimtys šikšnosparnių rūšių, kurios gali užsikrėsti koronavirusais, gyvena Azijos teritorijoje, daugiau nei šešis kartus didesnėje už Teksasą, o pavojingiausios vietos virusui plisti yra pietinė Kinija ir kai kurios Mianmaro, Laoso, Vietnamo bei Indonezijos dalys.
Peteris Daszakas ir jo kolegos iš Niujorke įsikūrusios organizacijos „EcoHealth Alliance“ naudojo šikšnosparnių pasiskirstymo modeliavimą ir ekologinius bei epidemiologinius duomenis, norėdami įvertinti užsikrėtimo koronavirusais, susijusiais su SARS, riziką ir neužregistruotų žmonių užsikrėtimo nuo šikšnosparnių atvejų mastą Kinijoje, Pietų Azijoje ir Pietryčių Azijoje.
„Jei pavyktų sustabdyti plitimą atskirų infekcijų lygmenyje, būtų daug didesnė tikimybė užkirsti kelią kitai pandemijai“, – interviu per „Zoom“ sakė P. Daszakas.
Šis metodas pateikia viruso plitimo nuo laukinių gyvūnų žmonėms sistemingo rizikos vertinimo koncepcijos įrodymų ir nubrėžia strategiją, skirtą nustatyti pagrindines geografines teritorijas, kurioms gali būti teikiama pirmenybė atliekant tikslinę laukinių gyvūnų, gyvulių ir žmonių stebėseną, teigė tyrėjai.
„Atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su COVID-19 kilmės ir būdų, kuriais SARS-CoV-2 išplito, nustatymu, šis metodas taip pat gali padėti nustatyti geografines vietas, kuriose užkratas pirmą kartą išplito“, – sakė tyrimo autoriai.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai centrinės Kinijos Uhano mieste COVID-19 virusu pradėjo užsikrėsti žmonės, mokslininkai iki dabar nenustatė pandemijos genezės.
P. Daszakas, palaikantis laukinės gamtos šaltinio teoriją, yra kritikuojamas už bendradarbiavimą atliekant Nacionalinio sveikatos instituto finansuojamus laboratorinius tyrimus Uhano virusologijos institute, kurie, kai kurių mokslininkų teigimu, galėjo pakurstyti viruso pirmtako atsiradimą.
Įrodymų, patvirtinančių laboratorinio nuotėkio teoriją, nėra. Rugpjūtį JAV žvalgybos bendruomenė atmetė galimybę, kad SARS-CoV-2 buvo sukurtas Kinijoje kaip biologinis ginklas, tačiau dėl jo kilmės taip ir nebuvo pasiektas konsensusas.
P. Daszako tyrimas rodo, kad Pietryčių Azijoje įvyksta vidutiniškai 50 000 viruso nuo šikšnosparnių žmonėms perdavimo atvejų per metus ir kad šis skaičius gali pasiekti milijonus.
Gyvūnai tarpininkai
Todėl rizika gamtoje susidurti su gyvūnų virusais yra „daug, daug didesnė nei bet koks galimas susidūrimas laboratorijoje“, sakė E. Holmesas.
„Ir čia kalbame tik apie šikšnosparnius. Poveikio rizika yra dar didesnė, jei atsižvelgsime į visas galimas „tarpines“ gyvūnų rūšis“, – sakė jis. Tarp jų, kaip teigiama tyrime, galima būtų išvardyti audines, civetas, usūrinius šunis ir kitus žinduolius, kurie paprastai auginami dėl maisto ir kailių ir parduodami Azijoje.
Anot tyrimo autorių, vien Kinijoje 2016 metais laukinių gyvūnų auginimu užsiėmė 14 mln. žmonių, o šios pramonės šakos vertė siekia 77 mlrd. JAV dolerių per metus.
Azijoje apie 478 mln. žmonių gyvena teritorijoje, kurioje įsikūrę koronavirusą platinantys šikšnosparniai, apimantys didžiąją dalį Laoso, Kambodžos, Tailando, Vietnamo, Nepalo, Butano, Malaizijos pusiasalio, Mianmaro, pietryčių Kinijos ir vakarines Indonezijos salas. Laukinių gyvūnų medžioklė, prekyba, auginimas ir vartojimas yra paplitę šiame regione, todėl didėja rizika užsikrėsti šikšnosparnių platinamais virusais, sakė P. Daszakas.
Laukinių gyvūnų mėginiai Kinijoje imami daug intensyviau nei kaimyninėse šalyse, iš kurių daugelis išgyvena „dinamiškus socialinius ir aplinkos pokyčius“, dėl ko padidėja plitimo rizika, teigia P. Daszakas ir tyrime dalyvavę jo kolegos.
„Čia svarbu ne ieškoti viruso, o jį aptikus – pasakyti: „ši šalis kelia didelę riziką likusiam pasauliui“, – sakė P. Daszakas. – Čia svarbu atrasti bendruomenes, esančias didelės rizikos šalyse, ir pamėginti atkirsti jas nuo užkrato, padedant tų bendruomenių žmonėms sumažinti grėsmę visuomenės sveikatai.“
