Naujausias branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos raketų bandymas iškėlė klausimų dėl neseniai Pchenjano pateikto pasiūlymo derėtis su Pietų Korėja nuoširdumo.
Pchenjanas iš šiaurinės Čagango provincijos į jūrą prie šalies rytinių krantų paleido „neidentifikuotą sviedinį“, pranešė Pietų Korėjos štabų vadų komitetas. Japonijos gynybos ministerijos atstovas sakė, kad tai tikriausiai buvo balistinė raketa.
Tuo metu Pietų Korėjos vyriausybė per skubų Nacionalinio saugumo tarybos susirinkimą išreiškė apgailestavimą dėl Šiaurės Korėjos įvykdyto „trumpojo nuotolio raketos paleidimo“.
Mažiau nei po valandos Šiaurės Korėjos ambasadorius Kim Songas JT būstinėje Niujorke pareiškė: „Niekas negali atimti iš KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) savigynos teisės kurti, išbandyti, gaminti ir turėti ginklų sistemų, prilygstančių toms, kurias turi ar kuria jie.“
Sakydamas „jie“, Kim Songas turėjo galvoje Pietų Korėją ir Jungtines Valstijas.
Tai naujausia iš pastarojo meto prieštaringų Pchenjano žinučių. Prieš kelias dienas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo ir pagrindinė jo patarėja Kim Yo Jong užsiminė apie abiejų Korėjų viršūnių susitikimo tikimybę.
Tačiau ji tvirtino, kad aukščiausio lygio susitikimas galėtų įvykti tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrinta abipusė „pagarba“ ir „nešališkumas“, ir paragino Pietų Korėją nutraukti savo „priešišką politiką“ Pchenjano atžvilgiu.
Seulo ir Vašingtono kritiką Šiaurės Korėjos karinei programai, tuo pačiu stiprinant savo pajėgumus, Kim Yo Jong pavadino „dvejopais standartais“.
JAV valstybės departamentas pareiškė, jog Vašingtonas smerkia Šiaurės Korėjos raketos paleidimą, ir nurodė, kad šiuo bandymu „pažeidžiama daug JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir keliama grėsmė KLDR kaimynėms bei tarptautinei bendrijai“.
„Liekame įsipareigoję diplomatiniam metodui [bendraujant] su KLDR ir raginame juos įsitraukti į dialogą“, – pabrėžė Valstybės departamentas.
„Liekame tvirtai įsipareigoję ginti Korėjos Respubliką (Pietų Korėją) ir Japoniją“, – priduriama pareiškime.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas, kuriam liko vos keli mėnesiai darbo šiame poste, neseniai JT Generalinėje Asamblėjoje pakartojo savo raginimą priimti deklaraciją, kuria būtų oficialiai užbaigtas 1950–1953 metų Korėjos karas, ir taip sugrąžinti taiką.
Šiaurės Korėja į Pietų Korėją įsiveržė 1950-aisiais, o po trejų metų karo veiksmai baigėsi paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi Korėjos techniškai tebekariauja.
Pchenjanui taikomos tarptautinės sankcijos dėl jo draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų.
Sakydamas savo kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje ambasadorius Kim Songas sakė: „Mes tik kuriame savo nacionalinę gynybą, kad apsigintume ir patikimai apsaugotume šalies saugumą ir taiką.“
„Baisiausias pažeidinėtojas“
Pchenjanas šį mėnesį jau įvykdė kelis raketų bandymus, įskaitant tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų paleidimą ir, Pietų Korėjos kariškių teigimu, trumpojo nuotolio balistinių raketų bandymą.
Seulas taip pat pirmą kartą sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą ir prisidėjo prie nedaugelio šalių, turinčių šią pažangią technologiją.
Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Nuo to laiko Šiaurės Korėja griežtai kritikuoja Pietų Korėją ir jos prezidentą Moon Jae-iną. Pchenjanas taip pat susprogdino pietiečių pastatytą ryšių biurą prie abiejų valstybių sienos Šiaurės Korėjos pusėje.
Po skubaus pasitarimo Pietų Korėjos Nacionalinio saugumo komitetas antradienį pareiškė apgailestaujantis dėl Šiaurės Korėjos bandymo „tokiu metu, kai politinis stabilumas Korėjos pusiasalyje yra itin svarbus“.
Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule profesorius Yang Moo-Jin naujienų agentūrai AFP sakė: „Atrodo, kad Šiaurės Korėja nori pažiūrėti, ar Seulas nuoširdžiai... siekia gerinti ryšius tarp Korėjų ir oficialiai užbaigti Korėjos karą“.
„Pchenjanas stebės ir nagrinės Moon [Jae-ino] reakciją po šiandienos paleidimo ir spręs, ką jie nori daryti dėl tokių dalykų kaip tiesioginės tarpvalstybinės telefono linijos tarp Korėjų atkūrimas“, – sakė jis.
Vašingtonas Pietų Korėjoje yra dislokavęs maždaug 28,5 tūkst. karių šiai šaliai nuo jos šiaurinės kaimynės apginti, taip pat dėl savo interesų Azijos šiaurės rytuose.
JAV prezidento Joe Bideno administracija ne kartą sakė norinti bet kur ir bet kada, be išankstinių sąlygų susitikti su Šiaurės Korėjos pareigūnais aptarti denuklearizacijos.
Tačiau Pchenjanas nerodo jokio noro atsisakyti savo arsenalo ir tvirtina, kad jo reikia norint apsiginti nuo JAV invazijos.
Pirmadienį Šiaurės Korėjos oficialiosios naujienų agentūros KCNA paskelbtame straipsnyje JAV dėl sankcijų politikos įvairių šalių atžvilgiu vadinamos „baisiausiu žmogaus teisių pažeidinėtoju pasaulyje“.
Antradienį Šiaurės Korėjoje turi prasidėti jos marionetinio parlamento sesija.