„Manau, kad po metų gyvenimas grįš į normalias vėžes“, – per interviu ABC laidai „This Week“ pareiškė A. Bourla.
Tik tas grįžimas į normalų gyvenimą turės savo kainą: „Nemanau, kad tai reiškia, jog naujų atmainų nebebus. Nemanau, kad tai reiškia, jog galėsime gyventi be skiepų. Vėlgi, viską parodys tik laikas“.
A. Bourlos įžvalgos, kada gyvenimas pagaliau normalizuosis, iš dalies sutampa su „Moderna“ vadovo Stephane Bancelio nuomone.
Iki 2022-ųjų vidurio bus užtektinai vakcinos dozių visiems gyventojams paskiepyti, sakė jis. Tada esą COVID-19 taps įprastu gripu.
„Po metų pandemija baigsis“, – pabrėžė S. Bancelis.
Anot jo, skiepijimas nuo koronaviruso tada gali tapti kombinuotos imunizacijos nuo kvėpavimo takų virusų sudedamoji dalis. „Moderna“ jau sukūrė tokią vakciną, ją esą bus galima naudoti nuo 2023 metų.
Pasak „Modernos“ vadovo, netrukus bus galima skiepyti netgi kūdikius. „Nepasiskiepiję imunitetą įgis natūraliu būdu, nes delta atmaina labai užkrečiama. Taip atsidursime panašioje situacijoje kaip ir gripo atveju. Bus galima arba skiepytis ir gerai praleisti žiemą, arba nesiskiepyti ir rizikuoti susirgti, veikiausiai netgi atsidurti ligoninėje“, – kalbėjo S. Bancelis.
Tam, kad gyvenimas galėtų grįžti į senas vėžes, anot, „Pfizer“ vadovo A. Bourlos, nuo koronaviruso greičiausiai teks skiepytis kiekvienais metais.
„Man tai atrodo labiausiai tikėtinas scenarijus, nes virusas išplitęs po visą pasaulį, atmainų tik daugės. Be to, turime vakcinas, kurios veiksmingiausios metams, tad kasmetinė revakcinacija – labiausiai tikėtinas variantas. Aišku, tiksliai dar nežinome, turime palaukti, ir duomenys parodys“, – per interviu sakė „Pfizer“ galva.
Penktadienį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovė, mokslų daktarė Rochelle Walensky davė leidimą papildoma „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina skiepyti didelės rizikos darbuose dirbančius asmenis. Šis sprendimas prieštaravo patariamosios tarybos nuomonei.
R. Walensky taip pat davė leidimą papildoma doze skiepyti vyresnius amerikiečius ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis mažiausiai po pusmečio nuo pirmosios vakcinacijos. Tam pritarė ir patariamoji taryba.
Pasaulio sveikatos organizacija nepritaria skiepijimui papildoma doze, argumentuodama tuo, jog turtingesnės valstybės privalo papildomas vakcinas perleisti šalims, kur paskiepyta mažiausiai gyventojų.
A. Bourla sekmadienį pareiškė, kad vienintelis kriterijus, pagal kurį galima nuspręsti, kada pritarti, o kada nepritarti papildomai skiepo dozei, yra „ar ta papildoma dozė yra reikalinga“.
Antradienį buvęs Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas Tomas Friemanas sukritikavo „Moderna“ ir „Pfizer“ dėl nenoro plačiai dalintis skiepų intelektine nuosavybe ir taip nepadedant spartinti globalinės vakcinacijos.
„Visą dėmesį skirdamos tam, kaip parduoti brangią vakciną turtingoms šalims, „Moderna“ ir „Pfizer“ nedaro nieko, kad bent kiek sumažintų vakcinos pasiūlos atskirtį. Gėda“, – tviteryje parašė T. Friemanas.
A. Bourla sako, kad į kairę ir dešinę dalintis intelektine nuosavybe nėra gera mintis.
„Intelektinė nuosavybė padėjo sukurti klestintį gyvybės mokslų sektorių, kuris buvo pasirengęs atremti netikėtą pandemijos smūgį. Jeigu ne ji, mes dabar nediskutuotumėme, ką daryti su vakcina, nes tos vakcinos nebūtų... Be to, labai didžiuojamės tuo, ką padarėme. Negaliu suvokti, kodėl Friemanas taip kalba. Mes labai didžiuojamės. Išgelbėjome milijonus gyvybių“, – teigia A. Bourla.
„Pfizer“ skirtingų finansinių galimybių šalims savo vakciną parduoti už skirtingą kainą. Besivystančios šalys vakciną iš „Pfizer“ perka gamintojo sąskaita, akcentuoja A. Bourla ir atkreipia dėmesį į faktą, kad „Pfizer“ už gamybos kainą JAV valdžiai parduoda milijardą dozių, o tada JAV valdžia tą vakciną „nemokamai perleidžia skurdžiausioms pasaulio valstybėms“.
