Kinija laiko demokratišką, savo valdžią turintį Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną jį susigrąžinti – karine jėga, jei reikės.
Xi Jinpingas, tapęs karingiausiu lyderiu po Mao Zedongo, apibūdina salos užėmimą kaip „neišvengiamą“.
Sveikinimo laiške Ericui Chu, naujai išrinktam Pekinui draugiškos Kuomintango (KMT) partijos lyderiui, Xi Jinpingas rašė, kad Kinijos komunistų partija ir KMT turėtų bendradarbiauti „bendru politiniu pagrindu“. „Anksčiau abi mūsų partijos reikalavo laikytis „1992 m. konsenso“ ir priešinosi „Taivano nepriklausomybei“ (...) kad paskatintų taikius pokyčius tarpusavio santykiuose“, – sakoma Xi Jinpingo laiške, kurį paskelbė KMT. „Šiuo metu padėtis Taivano sąsiauryje yra sudėtinga ir niūri“, – teigė jis, ragindamas šalis kartu siekti taikos ir „šalies suvienijimo“.
Taivano ir Kinijos ryšiai pastebimai pagerėjo 2008–2016 m. valdant ankstesniam prezidentui Ma Ying-jeou, o 2016-aisiais juos vainikavo jo ir Xi Jinpingo susitikimas Singapūre. KMT atidėjo nesutarimus su Kinija, priėmusi vadinamąjį 1992 m. konsensą – tylų susitarimą, kad yra tik „viena Kinija“, nenurodant, ar jos teisėtas atstovas yra Pekinas, ar Taipėjus.
Laišku atsakydamas Xi Jinpingui, Ericas Chu teigė, kad abi šalys turėtų „ieškoti bendro pagrindo ir gerbti skirtumus“, kad paskatintų taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje.
Pekinas sustiprino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui nuo 2016 m., kai buvo išrinkta prezidentė Tsai Ing-wen, salą laikanti suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Pernai Kinijos kariniai lėktuvai įsiveržė į Taivano gynybos zoną rekordiškai daug – 380 – kartų, o kai kurie analitikai perspėjo, kad įtampa tarp abiejų šalių yra didžiausia nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio.
Ketvirtadienį Kinija pasiuntė į Taivano oro gynybos zoną 24 karo lėktuvus, įskaitant du branduolinius ginklus nešti galinčius bombonešius. Tai buvo didžiausia per daugelį savaičių invazija prieš tai pareiškus nepritarimą Taipėjaus dalyvavimui svarbiame Ramiojo vandenyno prekybos susitarime.
