Europos šalys Malio vyriausybę šią savaitę vykstančios JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose įspėjo nesamdyti samdinių iš prieštaringai vertinamos Rusijos privačios saugos bendrovės „Wagner“.
Tačiau, Paryžiui rengiantis mažinti savo karinį kontingentą Malyje, Sergejus Lavrovas reporteriams pareiškė, kad Malio vyriausybė atsisuka į „privačias Rusijos bendroves“.
„Tai veikla, kuri vykdoma teisėtai“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją JT būstinėje Niujorke.
„Mes su tuo neturime nieko bendro“, – pažymėjo Rusijos diplomatijos vadovas ir pridūrė, kad Malio vyriausybė apskaičiavo, kad, „nesant išorinės paramos, jos pačios pajėgumų nepakaks“ ir inicijavo diskusijas.
Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad kariškių dominuojama buvusios Prancūzijos kolonijos vyriausybė ketina nusamdyti tūkstantį „Wagner“ kovotojų.
Prancūzija Malį įspėjo, kad vyriausybei toks žingsnis reikštų tarptautinę izoliaciją.
Tačiau Malio premjeras Choguelis Maiga (Šogelis Maiga), sakydamas kalbą Generalinėje Asamblėjoje, Prancūziją, kuri „vienašališkai“ nusprendė sumažinti kontingentą, apkaltino apleidus jo šalį.
Anot jo, vyriausybė pagrįstai galėjo „ieškoti kitų partnerių“, kurie jai padėtų sustiprinti saugumą.
„Wagner“ laikoma artima Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kaltinama žmogaus teisių pažeidimais.
Rusijos sukarintų struktūrų nariai, privatūs saugos instruktoriai ir bendrovės pastaraisiais metais didino savo įtaką Afrikoje, ypač konflikto krečiamoje Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), kur, anot Jungtinių Tautų, „Wagner“ kontraktininkai įvykdė šiurkščių pažeidimų.
Praeitą savaitę JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijų reikalams Jeanas-Pierre'as Lacroix (Žanas Pjeras Lakrua) tvirtino, kad bet kokia Malio ir „Wagner“ partnerystė turėtų būti „plėtojama visiškai laikantis žmogaus teisių“.
Jungtinės Tautos Malyje laiko 13 tūkst. taikdarių.