Po dešimtmetį trukusių krizių trijų partijų koalicija suteikė Islandijai ketverių metų stabilumą.
Suskaičiavus daugiau nei trečdalį balsų, K. Jakobsdottir Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas, konservatyvi Nepriklausomybės partija ir centro dešiniųjų Pažangos partija kartu gavo 41 iš 63 vietų parlamente – daugiau nei anksčiau turėtas 33 vietas. Tačiau Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas prarado pozicijas dešiniųjų partnerių atžvilgiu, o tai kelia abejonių dėl K. Jakobsdottir, kaip ministrės pirmininkės, ir dėl pačios koalicijos ateities.
„Turėsime pamatyti, kaip sekasi vyriausybės partijoms ir kaip mums sekasi“, – sakė K. Jakobsdottir naujienų agentūrai AFP, kai daliniai rezultatai parodė, kad jos partija prarado vieną vietą parlamente iš 11-os, laimėtų 2017 metais. Tikimasi, kad tikslus politinio išsidėstymo vaizdas paaiškės sekmadienį, kai bus suskaičiuoti visi balsai.
Manoma, kad iš viso aštuonios partijos iškovojo vietas beveik 1100 metų senumo Islandijos parlamente Altinge. Dėl susiskaldžiusio politinio išsidėstymo sunku nuspėti, kurios partijos galiausiai galėtų sudaryti koaliciją.
„Žinau, kad rezultatai bus sudėtingi, bus sudėtinga suformuoti naują vyriausybę“, – sakė K. Jakobsdottir.
Panašu, kad didžiausia ir toliau bus Nepriklausomybės partija, kurios lyderis Bjarni Benediktssonas, dabartinis finansų ministras ir buvęs ministras pirmininkas, taikosi į K. Jakobsdottir darbą. Jis laimėjo 18 vietų – dviem daugiau. „Tai geri skaičiai, gera vakaro pradžia“, – sakė B. Benediktssonas visuomeniniam transliuotojui RUV.
Vis dėlto didžiausia rinkimų laimėtoja yra centro dešiniųjų Pažangos partija, laimėjusi 13 mandatų, – penkiais daugiau, nei turėjo.
Jei bus patvirtinti daliniai rezultatai, Pažangos partija taps antra pagal didumą Islandijos partija, nustūmusi Kairiųjų ir žaliųjų judėjimą. Partijos lyderis Sigurduras Ingi Johannssonas nepasakė, ar svarstys galimybę sudaryti dviejų partijų koaliciją ir mažumos vyriausybę su Nepriklausomybės partija.
Kadangi į parlamentą pateko aštuonios partijos, yra daug galimybių sudaryti įvairius koalicijos variantus.
Per savo ketverių metų kadenciją K. Jakobsdottir įvedė progresinę pajamų mokesčio sistemą, padidino socialinio būsto biudžetą ir pratęsė vaiko priežiūros atostogas abiem tėvams. Ji buvo labai populiari ir giriama dėl to, kaip valdė COVID-19 krizę, – 370 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje mirė tik 33 žmonės. Tačiau jai taip pat teko padaryti nuolaidų, kad išlaikytų taiką savo koalicijoje, o tai jai galėjo kainuoti balsų per rinkimus. Šeštadienį ji sakė, kad, jei grįš į valdžią, jos partija sutelks dėmesį į „didžiulius iššūkius, su kuriais susiduriame, siekdami, kad ekonomika taptų ekologiškesnė ir tvaresnė“, taip pat spręsdami klimato krizę „turime imtis radikalių veiksmų“.
Tai tik antras kartas nuo 2008 m., kai vyriausybė dirbo visą ketverių metų kadenciją, ir pirmas kartas nuo 2003 m., kai išlaikė daugumą.
Didžiulis visuomenės nepasitikėjimas politikais dėl pasikartojančių skandalų net penkis kartus nuo 2007 iki 2017 m. pasiuntė islandus prie balsadėžių.
