Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė jau seniai nerimauja, kad Rusijos remiamų Sirijos pajėgų bandymas įžengti į sukilėlių bastioną Idlibą sukels dar didesnį pabėgėlių srautą prie Turkijos sienos.
Trečiadienį R. T. Erdoganas Sočyje susitinka su Vladimiru Putinu.
Nors didelio masto puolimo požymių nėra, Rusijos karo lėktuvų ir Sirijos pajėgų atakų suaktyvėjimas šioje teritorijoje atkreipė Turkijos pareigūnų dėmesį, kurie jau dabar susiduria su didėjančia vidaus kritika dėl išlaidų, susijusių su didžiausios pasaulyje pabėgėlių populiacijos apgyvendinimu.
R. T. Erdoganas rugsėjo 29 d. susitikime su V. Putinu ir kitu gerai žinomu Sirijos režimo rėmėju – Irano prezidentu Ebrahimu Raisi – turėtų iškelti Idlibo eskalavimo klausimą, teigia du Turkijos pareigūnai, dėl temos jautrumo sutikę kalbėti tik anonimiškumo pagrindais.
Pasak pareigūnų, tūkstančiai papildomų karių padės sulaikyti bet kokius Sirijos sausumos pajėgų bandymus žengti į Idlibą ir kontroliuoti kelius, vedančius prie Turkijos sienos.
Kovotojų pozicijos Idlibo apylinkėse iš esmės nesikeičia nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai R. T. Erdoganas ir V. Putinas pasiekė paliaubų susitarimą, nutraukusį įnirtingas Turkijos ir Sirijos pajėgų kovas.
Tačiau Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas ketina skelbti visišką pergalę niokojančiame dešimt metų trunkančiame šalies kare. O V. Putinas per retą susitikimą Kremliuje su Sirijos vadovu, vykusį neseniai, „pagrindine Sirijos problema“ pavadino nuolatinį užsienio karių, kuriems B. Assado vyriausybė nedavė leidimo, buvimą, ir tai buvo paskutinis iš daugelio Rusijos reikalavimų Turkijai ir nedidelėms JAV pajėgoms kurdų kontroliuojamuose rytuose pasitraukti.
Taip nenutiks. „Negalime toleruoti naujos pabėgėlių bangos, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras per vizitą Sirijos pasienyje rugsėjo 11 dieną, praėjus dienai po to, kai islamistų kovotojai Idlibe nužudė tris Turkijos karius. – Turime padaryti viską, kad užkirstume kelią migracijai. To pagrindas – užtikrinti regiono saugumą ir stabilumą. Mes to ir siekiame.“
H. Akaras atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kritiką, esą Turkija nesilaiko savo 2018 metais prisiimtų įsipareigojimų atskirti radikalius islamistus nuo kitų B. al Assado priešininkų Idlibe.
Pagal 2016 metų susitarimą Europos Sąjunga sumokėjo Turkijai milijardus dolerių, kad ši priimtų sirus, bėgančius nuo karo ir norinčius apsigyventi Europoje, kur migrantai sujaukė ne vienos valstybės politiką.
Turkijoje šiuo metu gyvena beveik keturi milijonai sirų, o pandemijos metu susilpnėjus ekonomikai ir Talibanui perėmus valdžią Afganistane, kilo naujos pabėgėlių krizės grėsmė, tad pasipriešinimas jų buvimui Turkijoje išaugo.
Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje R. T. Erdoganas aptarė perkeltųjų asmenų klausimą. „Kaip šalis, gelbėjusi žmogaus orumą Sirijos krizės metu, neturime nei priemonių, nei kantrybės pasitikti naujas imigracijos bangas“, – sakė jis.
Turkijos kariams veikiant kaip atgrasymo priemonei, Sirijos pajėgos daugiausia, ką gali padaryti, tai palaipsniui susigrąžinti teritoriją, sakė Maskvoje dirbanti Artimųjų Rytų ekspertė Jelena Suponina.
„Padėtis iš esmės nepasikeitė, nors gali būti mėginama susigrąžinti kai kurias konkrečias sritis“, – sakė ji.
