Vadinamoji AUKUS partnerystė, kuri padės Australijai įsigyti kelis branduolinius povandeninius laivus, praėjusią savaitę paskatino Kiniją perspėti apie ginklavimosi varžybas regione, draskomame teritorinių ginčų dėl jūros ruožų. Nuo to laiko dvi pagrindinės Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) narės – Indonezija ir Malaizija – išreiškė panašų susirūpinimą.
Toks atsargumas yra suprantamas, ypač todėl, kad tiek prezidentas Joe Bidenas, tiek Australijos vadovas Scottas Morrisonas praėjusią savaitę įvardijo susitarimą kaip būtiną Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono stabilumui užtikrinti ir paminėjo norą bendradarbiauti su dešimties šalių Pietryčių Azijos šalių bloku. Tiek Indonezija, tiek Malaizija yra patyrusios susidūrimų su kinų laivais Pietų Kinijos jūroje – plačioje teritorijoje, kurioje Pekinas reiškia pretenzijas į angliavandenilius ir žvejybos išteklius.
ASEAN stengiasi subalansuoti santykius su didžiausiomis pasaulio ekonomikomis, pasikliaudama JAV galia, kuri neleistų Pekinui siekti regioninės hegemonijos, net jei regiono šalys tampa vis labiau ekonomiškai priklausomos nuo Kinijos. AUKUS rizikuoja pakeisti šią lygtį, padidindama JAV ir Kinijos konfrontacijos tikimybę, o tai gali turėti pasekmių ekonominiam ir nacionaliniam saugumui.
„Norint užkirsti kelią Kinijos regioninei hegemonijai, šalims būtina imtis diplomatinių ir karinių veiksmų, kurie neišvengiamai sukels dar didesnę įtampą ir karinę konfrontaciją, – sakė JAV Vokietijos Maršalo fondo Azijos programos direktorė Bonnie Glaser. – Pietryčių Azijos šalims gali tekti rinktis mažesnę grėsmę iš dviejų.“
Mažiau prasmės
Pastaraisiais metais pašlijus JAV ir Kinijos santykiams, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims tampa vis sunkiau laviruoti tarp dviejų supervalstybių. Donaldo Trumpo administracija bandė priversti jas atsisakyti „Huawei Technologies Co.“ įrangos naudojimo 5G tinkluose, o Kinija, siekdama atgrasinti nuo savo interesų pažeidimo, pasitelkė prekybos represijas – ypač prieš Australiją.
Tokios šalys kaip Singapūras, Indonezija, Vietnamas ir Filipinai gali matyti „mažiau prasmės“ saugumo ryšių su JAV mezgime, tuo pačiu mėginant palaikyti santykius su Pekinu, teigia buvusi Australijos diplomatė Kinijoje Natasha Kassam, šiuo metu – Lowy instituto viešosios nuomonės ir užsienio politikos programos direktorė.
„Kyla didelė rizika, kad AUKUS sustiprins regiono nestabilumą, – sako N. Kassam. – Australija tikisi, kad didėjant pajėgumams ir atgrasymui bus užtikrinta regioninė tvarka, palanki jos interesams, tačiau ji negali atmesti ginklavimosi varžybų ar regiono partnerių atstūmimo tikimybės.“
Pirmadienį Sidnėjaus oro uoste S. Morrisonas prieš išvykdamas į Vašingtoną vesti derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu pareiškė siekiąs „sukurti saugesnį ir stabilesnį pasaulį“. Kartu su Japonija ir Indija jis taip pat dalyvaus pirmajame tiesioginiame „Quad“ saugumo partnerystės lyderių susitikime Baltuosiuose rūmuose.
Kol S. Morrisonas pastarosiomis dienomis stengėsi nuraminti Prancūziją, Australijos ambasadorius ASEAN šalims paskelbė ilgą pareiškimą, kuriame teigiama, kad šalies parama Pietryčių Azijai „išlieka tokia pat tvirta, kaip iki šiol“.
AUKUS „leis efektyviau dalytis technologijomis ir galimybėmis. Tai nėra gynybos aljansas ar paktas“, teigiama pareiškime.
Indonezija buvo pirmoji regiono šalis, sukritikavusi susitarimą, pabrėždama, kad yra „labai sunerimusi dėl besitęsiančių ginklavimosi varžybų ir galios projekcijos regione“. Malaizijos ministras pirmininkas Ismailas Sabri Yaakobas vėliau pareiškė esąs susirūpinęs, kad AUKUS gali išprovokuoti kitas galias imtis agresyvesnių veiksmų, ypač Pietų Kinijos jūroje.
Singapūras tik užsiminė, kad tikisi, jog susitarimas „konstruktyviai prisidės prie taikos ir stabilumo regione ir papildys regioninę architektūrą“, o Filipinų gynybos sekretorius Delfinas Lorenzana kalbėdamas su Australijos kolega pabrėžė, kad pripažįsta Kanberos teisę įsigyti naujų povandeninių laivų, pridurdamas, jog Manila siekia gerų gynybinių santykių „su visomis regiono šalimis“.
Įsiterpė ir Šiaurės Korėja, įspėdama, kad AUKUS paskatins „branduolinio ginklavimosi varžybas“, nepaisant to, kad ji pati yra apsirūpinusi atominiais ginklais ir daugelį metų kelia grėsmę regiono stabilumui.
Rory Medcalfas, buvęs Australijos diplomatas, parašęs knygą „Indijos ir Ramiojo vandenyno imperija“, teigia manantis, kad susitarimas yra „kažkas, į ką ASEAN žiūrės palankiai“.
„Manau, pamatysime, kad pagrindiniai žaidėjai, tokie kaip Japonija, Indija ir Pietų Korėja, sveikina AUKUS, – sako R. Medcalfas, Australijos nacionalinio universiteto profesorius. – Veidmainiška Kinijos ir Šiaurės Korėjos kritika bei nuspėjamas susirūpinimas dėl stabilumo iš Indonezijos ir Malaizijos pusės nereiškia neigiamo regiono atsako.“
Išreiškia susirūpinimą
Indijai teks atsižvelgti į dar vieną karinį jūrų laivyną, Indijos vandenyne turintį branduolinių povandeninių laivų, o „tai leistų „Quad“ reikšti pretenzijas į jūros ruožus“, sakė C. Uday Bhaskaras, išėjęs į atsargą komodaras ir „National Maritime“ garbės narys. „Quad“, kurio prioritetas – kovoti su augančia Kinijos karine galia, penktadienį susitiko Vašingtone.
„Visgi tikėtina, kad atsakomybė būtų paskirstyta, o Indijai tai reikštų, kad teritorijos nuo Persijos įlankos iki Malakos sąsiaurio taptų pagrindine jos priežiūros sritimi, tuo tarpu kiti galės prižiūrėti plačius pietinio Indijos vandenyno vandenis“, – pridūrė C. Bhaskaras.
Neigiami Pietryčių Azijos tautų atsiliepimai gali būti „būdas išreikšti susirūpinimą dėl AUKUS“, siekiant nepriklausomos užsienio politikos, bet taip pat tikintis naudos iš bendradarbiavimo saugumo klausimais su Australija ir Vakarais, teigė Strateginių ir tarptautinių studijų instituto Malaizijoje vyresnysis analitikas Shahrimanas Lockmanas. Jis taip pat pažymėjo, kad aukšto rango Malaizijos pareigūnai jam yra sakę, jog šaliai būtų naudingas stipresnis Australijos karinis jūrų laivynas.
Indonezijos nerimas dėl AUKUS atspindi platesnį susirūpinimą didžiųjų valstybių politiniais sprendimais, dėl kurių ji jaučiasi bejėgė, teigia Evanas Laksmana, Džakartoje įsikūręs vyresnysis mokslo darbuotojas iš Lee Kuan Yew viešosios politikos mokyklos.
„Kuo daugiau regione priimama tokio pobūdžio sprendimų, kurie tarsi palieka nuošalyje ASEAN ar konkrečiai Indoneziją, tuo labiau stiprėja įspūdis, kad Indonezija tėra strateginė žiūrovė, – sako jis. – Tai nėra malonus jausmas, bet mes taip pat žinome, kad negalime pasiūlyti nieko daugiau.“
