R. T. Erdoganas šią žinią paskelbė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, Turkijai per šiuos metus išgyvenus virtinę stichinių nelaimių, tokių kaip miškų gaisrai ir potvyniai, pareikalavusių apie 100 gyvybių.

2016 metų balandį Turkija pasirašė svarbų susitarimą, kuriuos siekiama mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančią klimato šiltėjimą, kuris lemia ekstremalių orų, tokių kaip kaitros bangos, uraganai ar gamtiniai gaisrai, tikimybę ir intensyvumą.

Tačiau šalis iki šiol nėra ratifikavusi šios sutarties. Tai turi padaryti parlamentas.

R. T. Erdoganas Generalinėje Asamblėjoje sakė, jog Turkija ketina užbaigti ratifikavimo procesą iki lapkričio mėnesį Glazge vyksiančios JT Klimato kaitos konferencijos (COP26).

„Čia, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, noriu visam pasauliui paskelbti apie sprendimą, kurį priėmėme pasiekus pažangos šio susitarimo pagrindu. Kitą mėnesį ketiname pateikti Paryžiaus klimato susitarimą tvirtinti mūsų parlamentui“, – kalbėjo prezidentas.

„Susitarimo, kuriuo siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, ratifikavimo fazę numatome prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją“, – sakė R. T. Erdoganas.

Pagarba gamtos pusiausvyrai

Turkijos prezidentas jaučia didžiulį politinį spaudimą namuose dėl savo reagavimo į pražūtingus miškų gaisrus ir staigius potvynius, rugpjūtį nusiaubusius Viduržemio jūros pietinius kurortinius regionus ir Juodosios jūros šiaurinę pakrantę.

Abi stichinės nelaimės ir jas lydėjusi sausra Turkijos pietryčiuose paskatino rinkėjus, ypač jaunimą, daugiau dėmesio skirti aplinkosaugos klausimams.

R. T. Erdoganui reikės milijonų jaunuolių, pirmą kartą balsuosiančių visuotiniuose rinkimuose, kuriuose jis sieks pratęsti savo valdymą trečiam dešimtmečiui, paramos. Tie rinkimai turi būti surengti iki 2023 metų birželio.

Didžiulę įtaką turintis prezidentas visą baigiamąją savo kreipimosi į Generalinę Asamblėją dalį skyrė klimato problemoms. Jo kalbą, apėmusią įvairius klausimus, tiesiogiai transliavo dauguma Turkijos naujienų kanalų.

„Žemėje gyvena milijonai gyvybės rūšių, ir ji tik tikisi, kad mainais į jos dosnumą mes gerbsime gamtos pusiausvyrą“, – sakė prezidentas.

Tačiau jis pridūrė, kad didžiausia pasaulio teršėja „turėtų ir labiausiai prisidėti prie kovos su klimato kaita“.

„Kitaip nei anksčiau, šįkart niekas neturi teisės sakyti: „Esu galingas, neapmoku sąskaitų“, – kalbėjo R. R. Erdoganas.

„Nes klimato kaita visą žmoniją veikia panašiai“, – sakė jis.