Nors Prancūzija ir Jungtinės Valstijos kartais nesutaria dėl pasaulinių reikalų, įskaitant Irako karą 2003 metais, Paryžius dar niekada nėra taip toli žengęs, kad atšauktų savo pasiuntinį Vašingtone, teigia aukšto rango Prancūzijos diplomatai, atsisakę spėlioti, kiek ilgai bus atšaukti ambasadoriai.
Taip pat nėra aišku, ar planuojama pateikti daugiau priekaištų ir ar Prancūzija tikisi iš JAV mėginimų išspręsti konfliktą, kad galėtų judėti pirmyn. Prancūzijos pareigūnai atšaukė praėjusią savaitę turėjusias vykti iškilmes Vašingtone ir Baltimorėje, skirtas prancūzų ir amerikiečių ryšiams puoselėti.
„Būta dviveidiškumo, paniekos ir melo, – šeštadienį televizijai „France 2“ pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas. – Taip žaisti aljanse negalima“.
Stulbinantis sprendimas priimtas praėjus dviem dienoms po to, kai Australijos premjeras Scottas Morrisonas bendrame pranešime su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu pristatė planus įsigyti amerikietiškus branduolinius povandeninius laivus.
Naujoji partnerystė iš esmės sužlugdė 2016 m. Australijos sandorį dėl dvylikos įprastų povandeninių laivų su Prancūzijos laivų statytoja „Naval Group“ pagal projektą, kuris viršijo biudžetą, bet atrodė užtikrintas.
J.-Y. Le Drianas apie pasiuntinių atšaukimą paskelbė penktadienio vakare, pasmerkdamas susitarimą kaip „nepriimtiną elgesį tarp sąjungininkų ir partnerių, kurio padariniai daro įtaką pačiai mūsų sampratai apie mūsų aljansus, partnerystę ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono svarbą Europai“.
Šeštadienį jis taip pat užsiminė ir apie Jungtinę Karalystę, sakydamas, kad nėra būtinybės atšaukti ambasadorių Londone, nes Prancūzijai „gerai pažįstamas nuolatinis Britanijos prisitaikėliškumas“, o Jungtinės Karalystės vaidmuo atšaukiant sandorį dėl povandeninių laivų yra veikiau kaip „vežimo penktas ratas“.
Emily Horne, Didžiosios Britanijos Nacionalinės saugumo tarybos atstovė spaudai, penktadienio vakare paviešintame pareiškime teigė: „Mes palaikėme glaudžius ryšius su savo partneriais iš Prancūzijos dėl jų sprendimo atšaukti ambasadorių Philippe'ą Etienne‘ą į Paryžių konsultacijoms. Mes suprantame jų poziciją ir artimiausiomis dienomis toliau sieksime išspręsti mūsų nesutarimus, kaip kad darėme ir kitais mūsų ilgo aljanso laikotarpiais.“
O Australijos užsienio reikalų ministrės Marisos Payne atstovas savo pareiškime teigė, kad šalis „vertina savo santykius“ su Prancūzija ir kad sprendimas dėl sutarties, paskelbtas aną savaitę, buvo priimtas vadovaujantis „aiškiais ir aiškiai išreikštais nacionalinio saugumo interesais“.
Anot vyriausybės pareigūnų, iki šiol Europos partneriai, reaguodami į Prancūzijos pyktį, faktiškai tylėjo arba jautėsi šiek tiek suglumę. Vienas aukštesnio rango ES diplomatas atmetė šį kivirčą kaip dvišalį ginčą dėl gynybos sutarties, kuris, pasak jo, neturėjo platesnių regioninių padarinių.
Sandorio dėl Australijos povandeninių laivų praradimas yra asmeninis smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui. Birželį po Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo E. Macronas pakvietė S. Morrisoną į Paryžių, ir abu lyderiai aptarė sutartį su valstybine „Naval Group“, daugiausia dėmesio skirdami įsipareigojimų vykdymo vėlavimui ir kainoms, sakė du šaltiniai, susipažinę su diskusijomis.
Prancūzijos požiūriu, niekada nebuvo užsiminta, kad Australija ketina atsisakyti sutarties, ieškoti kitų partnerių ar kad ji persigalvojo. Du Prancūzijos pareigūnai, kalbėdami apie susiklosčiusią situaciją, sakė, kad tai buvo įprastos diskusijos, atitinkančios tokio dydžio sandorį, ir kad E. Macronas manė atsakęs į S. Morrisono klausimus.
E. Macronas ir Joe Bidenas anksčiau palaikė šiltus santykius.
Prancūzijos prezidentas birželį vykusiame G-7 susitikime viešai pasidžiaugė, kad Amerika „grįžo“ ir yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos partneriais po nelengvų buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo valdymo metų.
Pasak dviejų Prancūzijos pareigūnų, jeigu Prancūzija būtų turėjusi bent kokių įtarimų dėl povandeninių laivų sandoriui iškilusio pavojaus, ji niekada nebūtų patvirtinusi veiksmų plano su Australija (kuris buvo pasirašytas vos prieš dvi savaites), kuriame jie „įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“ ir „pabrėžė būsimos povandeninių laivų programos svarbą“.
Kaip klostėsi bendravimas su visomis susijusiomis šalimis, vis dar neaišku. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad aukšto lygio JAV pareigūnai aptarė Australijos partnerystę su Prancūzijos kolegomis prieš viešai ją paskelbdami. Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų pareigūnai teigė, kad Australija turėjo įspėti Prancūziją.
Australija, savo ruožtu, teisinosi, kad sutarties su Prancūzija nutraukimą lėmė esminis poreikis turėti branduolinių, o ne dyzelinių povandeninių laivų šioje besikeičiančioje saugumo aplinkoje, Kinijai plečiant savo karinę įtaką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Trumpai kalbant, nieko nenorėta įžeisti.
Tačiau prancūzai, sprendžiant iš jų reakcijos, situaciją mato kitomis akimis.
