Po ilgus metus trukusių ginčų ir virtinės triuškinamų pralaimėjimų kadaise susiskaldžiusi opozicija susivienijo siekdama vieno bendro tikslo – per kitais metais vyksiančius rinkimus išstumti ilgametį lyderį iš valdžios.
Pernai sudarytam šešių partijų aljansui priklauso įvairios politinės partijos: kairiosios, liberaliosios ir buvusios kraštutinės dešiniosios.
Jos kaltina 58 metų V. Orbaną, nuolat konfliktuojantį su Briuseliu dėl migracijos ir teisės viršenybės klausimų, dėl nuo pat atėjimo į valdžią 2010 metais pradėjusios plisti korupcijos ir šliaužiančio autoritarizmo.
Dabar jos tikisi, kad naujoji pirminių rinkimų sistema padės įveikti didžiausią Vengrijos partiją „Fidesz“.
„Opozicija gali konkuruoti su „Fidesz“ tik tuo atveju, jei ji taip pat sudarys vieną bloką, mes tai jau supratome“, – AFP sakė žaliųjų partijos LMP kandidatas Antalas Csardis.
2012 metais V. Orbano įvesta sistema „laimėtojas pasiima viską“ 2014 ir 2018 metais suteikė „Fidesz“ partijai parlamentinę „superdaugumą“, nors ji surinko mažiau nei pusę balsų.
O pirminiai rinkimai leis opozicijos rinkėjams išrinkti pavienius kandidatus, kurie kiekvienoje iš 106 Vengrijos rinkimų apygardų varžysis tiek su pačiu V. Orbanu, tiek su kitais „Fidesz“ atstovais.
Rugsėjo 18-26 dienomis visoje šalyje vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 250 kandidatų, o balsavimas vyksta internetu ir asmeniškai.
Jei prireiks, antrasis turas dėl kandidato į premjerus bus surengtas spalio 4-10 dienomis.
A. Csardis sako, kad pirminiai rinkimai yra „naujovė, kurią buvome priversti įdiegti“ dėl rinkimų sistemos, ir vienintelė viltis, kad juose laimės ne „Fidesz“ kandidatas.
„Visos opozicinės partijos turi ideologinių skirtumų, todėl pirminiai rinkimai yra geriausias būdas nuspręsti, kas taps bendru kandidatu“, – sakė jis šią savaitę televizijos debatuose su centristų judėjimo „Momentum“ atstovu Ferencu Gelencseriu.
