Toks žingsnis buvo žengtas nepaisant Somalio politikų pastangų sušvelninti augančią įtampą tarp prezidentūros ir vyriausybės.

„Ministras pirmininkas pažeidė pereinamojo laikotarpio konstituciją, todėl jo vykdomosios valdžios įgaliojimai atimami... ypač – jo įgaliojimai atšaukti ir skirti pareigūnus, kol pasibaigs rinkimai“, – sakoma prezidento, visuomenėje žinomo pravarde Farmajo (Farmadžo), kanceliarijos pranešime.

Abu vadovai susikivirčijo dėl pareigūnų įdarbinimo ir atleidimo Somalio saugumo agentūrose, o šis ginčas sukėlė nerimą dėl stabilumo šalyje, besistengiančiai surengti ilgai atidėliojamus rinkimus ir suvaldyti islamistų sukilimą.

Praėjusią savaitę kova dėl valdžios išsiliejo į viešumą, kai M. H. Roble atleido Somalio žvalgybos vadovą dėl jauno agento dingimo rezonansinio tyrimo eigos.

Farmajo ignoravo premjero sprendimą ir paskyrė atleistą žvalgybos pareigūną savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

Dėl šio ginčo dar didesniame pavojuje atsidūrė ir taip trapus rinkimų procesas, o Jungtinių Tautų pagalbos Somaliui misija praėjusią savaitę paragino abu lyderius nutraukti konfrontaciją ir sutelkti dėmesį į pasiruošimą balsavimui.

„Žaidimas su ugnimi“

Farmajo ketverių metų kadencija baigėsi vasarį, tačiau balandį parlamentas pratęsė jo įgaliojimus. Tas žingsnis išprovokavo aukų pareikalavusius susišaudymus Mogadiše, kai kuriems valstybės vadovo varžovams palaikius jį nepridengtu valdžios užgrobimu.

M. H. Roble paskubomis parengė naują rinkimų grafiką, tačiau procesas šiuo metu stringa. Praėjusią savaitę premjeras apkaltino Farmajo bandymu atimti iš jo „atsakomybę už rinkimus ir saugumą“.

Sekmadienį vyriausybės vadovas mėgino nuraminti JT diplomatus dėl pasiruošimo balsavimui. Tuomet jis patikino, kad šalis yra „pasiryžusi surengti rinkimus, kaip planuota“.

Rinkimai vyks laikantis praeityje naudotos sudėtingos netiesioginės sistemos, kai daugybės Somalio genčių vadų renkami ypatingieji delegatai balsuoja už įstatymų leidėjus, kurie savo ruožtu nusprendžia, kas eis prezidento pareigas.

Kitas šio proceso etapas turi vykti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 25-osios, kai vyks žemųjų parlamento rūmų rinkimai. Tačiau kai kuriose valstijose dar neišrinkti aukštieji asamblėjų rūmai, kaip buvo numatyta anksčiau.

Pasak analitikų, rinkimų aklavietė atitraukė dėmesį nuo didesnių Somalio problemų – visų pirma nuo kruvino džihadistų grupuotės „al Shabaab“ sukilimo.

Prieš dešimtmetį šie teroristo tinklo „al Qaeda“ sąjungininkai buvo išvaryti iš Mogadišo, tačiau jie tebekontroliuoja dideles kaimiškas teritorijas ir teberengia aukų pareikalaujančius išpuolius.

„Somalio frakcijos žaidžia su ugnimi. Visos pusės turi deeskaluoti padėtį“, – pabrėžiama analitinio centro „International Crisis Group“ anksčiau šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje.

„Tarptautiniai partneriai turėtų viešai įvardyti pažeidėjus, pagrasinti sankcijomis, jeigu jie nepakeis kurso, taip pat parengti tikslines priemones asmenims, kurie ir toliau elgsis destabilizuojančiai“, – priduriama ataskaitoje.

„Abi pusės turi žengti žingsnį atgal nuo prarajos. Užuot nuolat ieškojusios naujų klausimų, dėl kurių galėtų susikauti, jos turėtų sutelkti dėmesį į pastangas užbaigti seniai pribrendusius rinkimus“, – pažymėjo „International Crisis Group“.