Per vaizdo ryšiu įvykusį JAV prezidento Joe Bideno, Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono ir JK vyriausybės vadovo Boriso Johnsono susitikimą paskelbtas pranešimas apie kuriamą aljansą neabejotinai smarkiai supykdys Pekiną.

Nepasitenkinimą greitai pareiškė ir Prancūzija, vedusi derybas su Australija dėl įprastinių povandeninių laivų pardavimo. Pagal šį kontraktą Australija būtų nupirkusi povandeninių laivų už daug milijardų dolerių.

J. Bidenas sakė, jog užtikrinus Australijai sąlygas pasistatyti atominių povandeninių laivų, ši šalis turės „moderniausias galimybes, o jų mums reikia norint manevruoti ir gintis nuo sparčiai besiplėtojančių grėsmių“.

Australijos povandeniniai laivai nebus apginkluoti branduoliniais ginklais, tik varomi branduoliniais reaktoriais, pabrėžė J. Bidenas ir kiti lyderiai.

S. Morrisonas vėliau paskelbė, kad Australija taip pat įsigis amerikietiškų tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.

Kinijos motyvas

Trys lyderiai paskelbdami partnerystę, pramintą AUKUS, Kinijos nepaminėjo, bet šis motyvas yra akivaizdus.

„Mūsų pasaulis tampa sudėtingesnis, ypač čia, mūsų regione, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Tai veikia mus visus. Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono ateitis paveiks visų mūsų ateitį“, – sakė S. Morrisonas.

B. Johnsonas pridūrė, kad drauge su kolegomis dirbs dėl „stabilumo ir saugumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išsaugojimo“.

Praėjusią savaitę lankydamasi Pietryčių Azijoje, JAV viceprezidentė Kamala Harris apkaltino Pekiną „veiksmais, keliančiais grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, ypač Pietų Kinijos jūroje, kur pastaraisiais metais dažnai kildavo Kinijos teritorinių ginčų su kaimynėmis.

Foto: Scanpix

„Sudėtingas projektas“

Ateinančius pusantrų metų minimų trijų šalių techniniai darbuotojai ir karinių jūrų laivynų atstovai spręs, kaip modernizuoti Australijos pajėgumus. Pasak B. Johnsono, tai bus „vienas sudėtingiausių ir techniškai sunkiausių projektų pasaulyje, truksiantis dešimtmečius“.

Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl „kibernetinių, DI (dirbtinio intelekto), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų“, sakė J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas.

Jis ne kartą pabrėžė, kad sprendimas yra unikalus ir kad neskaitant Australijos Didžioji Britanija yra vienintelė kita valstybė, gavusi JAV pagalbą atominių laivų laivynui sukurti.

„Ši technologija itin delikati, – sakė pareigūnas. – Laikome ją skirta ypatingam atvejui.“

Kinijai kuriant savo karinį jūrų laivyną ir nuolat metant iššūkį dešimtmečius trukusiam JAV kariniam dominavimui Azijoje, AUKUS sukūrimas akcentuojant povandeninius laivus turi „pasiųsti patikinimo ir ryžto išlaikyti stiprią atgrasomąją poziciją signalą“, pabrėžė minimas JAV pareigūnas.

Pasak jo, net ir be branduolinių ginklų naujieji povandeniniai laivai sudarys sąlygas Australijai „veikti daug aukštesniu lygiu“.

„Atominiai povandeniniai laivai tikrai turi geresnes nesusekamumo radiolokatoriais („stealth“), greičio, manevringumo, išlikimo charakteristikas ir išties didelį patvarumą“, – sakė pareigūnas.

„Bus daug daugiau mūsų karinių laivynų ir branduolinės infrastruktūros suderinamumo, – sakė jis. – Tai esminis sprendimas, esminis. Juo Australija,... Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija susiejamos ištisoms kartoms.“

Kinija smerkia susitarimą

Pekinas ketvirtadienį pasmerkė naują JAV aljansą su Australija ir Jungtine Karalyste, numatantį atominių povandeninių laivų laivyną Kanberai, ir pavadino jį „itin neatsakinga“ grėsme regiono stabilumui.

Šiuo susitarimu „rimtai kenkiama regiono taikai ir stabilumui, skatinamos ginklavimosi varžybos“, per eilinę spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

„Jungtinių Valstijų ir Britanijos itin opios atominių povandeninių laivų technologijos eksportas į Australiją dar kartą įrodo, kad jie branduolinių [technologijų] eksportu naudojasi kaip geopolitinių žaidimų įrankiu ir taiko dvejopus standartus, o tai itin neatsakinga“, – pareiškė Zhao Lijianas.

Jis pridūrė, kad po tokio susitarimo regiono šalys „gali abejoti Australijos nuoširdumu laikantis savo įsipareigojimų dėl branduolinių [ginklų] neplatinimo“.

Zhao Lijianas paragino Vakarų sąjungininkes „atsisakyti savo atgyvenusios Šaltojo karo mąstysenos „kiek vienas laimi, kitas pralaimi“, nes antraip jos esą rizikuoja „šauti sau į koją“.

Susitarimo su Prancūzija nebus

Bandydamas nuraminti Paryžių J. Bidenas sakė, kad Prancūzija yra „svarbi partnerė ir sąjungininkė“ Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Tačiau naujasis aljansas torpedavo Australijos susitarimą su Prancūzija dėl įprastinių povandeninių laivų pirkimo, asmeniškai remtą prezidento Emmanuelio Macrono.

S. Morrisonas ketvirtadienį ryte patvirtino, kad Australija atsisako šio kontrakto.

Foto: Scanpix

Anksčiau paskelbtame Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad amerikietiškų povandeninių laivų pasirinkimas „prieštarauja tarp Prancūzijos ir Australijos vyravusio bendradarbiavimo raidei ir dvasiai“.

Kontraktas su Prancūzija pasirašymo metu buvo vertas maždaug 50 mlrd. Australijos dolerių (31 mlrd. eurų). Pastaruoju metu jis buvo vertinamas maždaug 90 mlrd. Australijos dolerių.

Prancūzų kompanija buvo sutikusi pastatyti 12 įprastinių povandeninių laivų, bet užsakymo įvykdymas vėlavo ne vienus metus, biudžetas buvo gerokai viršytas, kilo komplikacijų dėl Australijos vidaus politikos.

Apie AUKUS paskelbta Kinijai užimant vis agresyvesnę poziciją ir Australijai dėl to didinant išlaidas gynybai.

S. Morrisonas su J. Bidenu vėl kalbėsis rugsėjo 24 dieną, šįkart – akis į akį. Susitikimas įvyks per pirmą „Ketverto“ („Quad“) diplomatinės grupės – JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos, laikomų atsvara Kinijai – susirinkimą Baltuosiuose rūmuose.

Paryžius: tai dūris į nugarą

Prancūzijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį piktinosi netikėtu Australijos sprendimu atsisakyti didelio povandeninių laivų pirkimo kontrakto, iškeičiant jį į amerikietiškus atominius povandeninius laivus.

„Tai tikrai dūris į nugarą. Užmezgėme pasitikėjimu grindžiamus ryšius su Australija ir šis pasitikėjimas buvo išduotas“, – radijui „France Info“ sakė Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Šiandien labai pykstu... Tokių dalykų sąjungininkai vieni kitiems nedaro“, – sakė jis.

„Šis staigus ir neprognozuotas sprendimas labai primena tai, ką darytų p. Trumpas“, – pareiškė J.-Y. Le Drianas, paminėdamas ankstesnį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly Australijos apsigalvojimą ketvirtadienį pavadino „labai blogomis naujienomis kalbant apie žodžio tesėjimą“ ir pridūrė, kad Paryžius „aiškiai mato, kaip Jungtinės Valstijos elgiasi su savo sąjungininkėmis“.

„Geopolitikos ir tarptautinių santykių prasme tai rimta“, – sakė ji radijui RFI.

Borrellio atstovas: ES nebuvo informuota apie kuriamą JAV, JK ir Australijos aljansą

Europos Sąjunga nebuvo informuota apie kuriamą naują JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo aljansą (AUKUS), ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

„ES nebuvo informuota apie šį projektą, apie šią iniciatyvą“, – sakė P. Stano, per spaudos konferenciją atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.

Jis nurodė, kad Briuselis palaiko kontaktus su virtine partnerių, siekdamas „daugiau sužinoti“ apie šį aljansą, ir pabrėžė, jog būtina įvertinti tokio projekto pasekmes.

„Turėsime aptarti tai ES viduje, su valstybėmis narėmis, siekiant įvertinti tokio pareiškimo [apie aljanso sukūrimą] pasekmes“, – kalbėjo J. Borrellio atstovas.