„ES bendradarbiavimas su ne ES valstybėmis nėra veiksmingas užtikrinant, kad ES teritorijoje neteisėtai esantys migrantai grįžtų į savo šalį“, – per vaizdo ryšį žurnalistams sakė Europos Audito Rūmų (EAR) narys Leo Brincatas.
Tik trečdalis iš maždaug 500 tūkst. asmenų, kuriems kasmet atsisakoma suteikti teisę likti vienoje iš ES šalių, iš tikrųjų yra priversti išvykti iš bloko, sakoma EAR ataskaitoje.
Tokio mažo skaičiaus, dėl kurio 2015 metais Europos Komisija parengė veiksmų planą, priežastys yra įvairios. Viena iš jų – sunkumai, su kuriais susiduriama siekiant įtikinti ES nepriklausančias šalis priimti asmenis atgal, teigė L. Brincatas.
Ištyrę 2014–2018 metų ES strategiją dėl 10 šalių, kuriose yra daug negrąžinamų asmenų, EAR nustatė, kad pažanga pasirašant oficialius readmisijos susitarimus yra nedidelė, tačiau daugiau sėkmės pasiekta sudarant neoficialius susitarimus.
Be to, ataskaitoje teigiama, kad ES galėtų padaryti daugiau, siekiant, kad kitos šalys vykdytų readmisijos įsipareigojimus.
„Trečiųjų šalių parodyta politinė valia buvo ir tebėra labai svarbi“, – sakė L. Brincatas, ragindamas bloką taikyti „meduolio ir lazdos“ principą, kad ES nepriklausančios valstybės priimtų žmones atgal.
Pasak jo, tokios paskatos kaip vizų režimo liberalizavimas ar pagalba vystymuisi gali būti veiksmingos, tačiau ne visada duoda norimą rezultatą. Sankcijos už nebendradarbiavimą dėl deportacijos galėtų būti veiksmingos, tačiau taip pat gali duoti neigiamą rezultatą, pažymėjo A. Brincatas.
„Svarbiausia yra tai... kad grasindami šaliai negalite priversti jos bendradarbiauti“, – sakė jis.
