Valdantieji konservatoriai, vadovaujami premjerės Ernos Solberg, taip pat apklausose pirmaujanti opozicinė Darbo partija pasisako už laipsnišką iškastinio kuro, kuris tebėra šalies ekonomikos pagrindas, atsisakymą.

Tačiau Norvegijos didžiosios partijos retai kada valdo vienos: norint sudaryti valdančiąją koaliciją paprastai reikalinga mažesnių partnerių parama, todėl šios gali daryti didelę įtaką vyriausybės darbotvarkei. Kai kurios tokios politinės jėgos reikalauja radikaliau nutraukti ryšius su dominuojančia šalies pramone bei pajamų šaltiniu.

„Mūsų reikalavimas – nebežvalgyti naftos ir dujų, nebeišdavinėti naujų leidimų bendrovėms“, – sakė Larsas Haltbrekkenas, Socialistinės kairės partijos – tikėtinos partnerės Darbo partijos koalicijoje – atstovas klimato ir energetikos klausimais.

Jis tvirtina, kad aštuonerius metus valdžiusi vyriausybė siekia tęsti status quo, nors šalis trokšta nuo naftos nepriklausomos ateities.

Rugpjūtį paskelbta Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, kurioje prognozuojami pasauliniai potvyniai ir gaisrai, sukėlė Norvegijoje nerimo bangą, dominavusią per visą rinkimų kampaniją.

Tai taip pat verčia norvegus spręsti esminį savo visuomenės paradoksą.

Atsižvelgiant į šalies hidroelektrinių tinklą ir elektromobilių populiarumą, norvegai yra vieni entuziastingiausių žaliosios energijos vartotojų pasaulyje. Tačiau 5,3 mln. gyventojų turinti Norvegija sukūrė puikią socialinę gerovę ir didžiausią pasaulyje valstybės turto fondą, nes dešimtmečius eksportavo naftą ir dujas.

Po rinkimų Darbo partijos gali laukti sunkios politinės derybos. Socialistinės kairės partija nežada lengvai siūlyti savo paramą, o kita tikėtina partnerė, Centro partija, irgi reikalauja agresyvesnio požiūrio į energetikos sektoriaus pertvarką.

„Šiuo metu mūsų planas yra kandidatuoti kartu su dviem senais draugais iš šių partijų“, – nurodė Darbo partijos atstovas energetikos klausimais Espenas Barthas Eide.

„Tebemanome, kad tai veikia. Tačiau jeigu jų pradinė pozicija yra nutraukti [naftos ir dujų] žvalgymą, to nebus... Stengsimės palaikyti brandų dialogą dėl kito naftos pramonės etapo“, – pridūrė jis.

Rinkimų rezultatų prognozės bus paskelbtos, kai pirmadienį 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku užsidarys rinkimų apylinkės. Galutiniai 169 narių parlamento rinkimų rezultatai paprastai skelbiami tą pačią naktį, tačiau ekspertai mano, kad šiemet rezultatai gali būti paskelbti greičiau, nes rekordiškai daug žmonių jau sudalyvavo išankstiniame balsavime.

Per ankstesnius visuotinius rinkimus šioje Norvegijoje balsą atidavė daugiau kaip 78 proc. tokią teisę turinčių žmonių.