Xi Jinpingas ketvirtadienį dalyvavo virtualiame BRICS valstybių viršūnių susitikime, – daugiau nei dešimtyje pastarųjų renginių šiais metais jis dalyvavo per vaizdo ryšį. Be to, jis surengė beveik šešiasdešimt telekonferencijų, įskaitant ir keletą pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu.
Bet auga susirūpinimas, kad Xi Jinpingo noras likti šalyje, – Kinijos strategijos visiškai eliminuoti COVID-19 atvejus atgarsis, – gali turėti diplomatinių padarinių, ypač jeigu jis nepasirodys G20 susitikime, numatytame spalio pabaigoje Romoje, ir iškart po jo vyksiančiame Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime.
Nuo pandemijos pradžios Kinijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo, kilus aštriems konfliktams dėl aukštųjų technologijų produktų, tokių kaip lustai, importo, politinių laisvių Honkonge ir įtarimų genocidu Sindziange. Pekinas vaidijosi su Kanada dėl JAV prašymo išduoti Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei Technologies Co.“ pareigūnės, tuo tarpu šalies santykiai su Australija staigiai pašlijo, Kanberai pareikalavus pradėti tarptautinį tyrimą dėl COVID-19 kilmės.
Xi Jinpingo nenoras keliauti į užsienį gali sutrukdyti šaliai pagerinti santykius su minėtomis ir kitomis valstybėmis, nes ji atsisako dalyvauti tiesioginiuose susitikimuose svarbių renginių užkulisiuose, kurie galėtų sušvelninti įtampą.
Pasak vieno vyriausybės pareigūno ir aukšto rango Europos diplomato, Xi Jinpingas dar nepatvirtino dalyvausiantis G20 viršūnių susitikime. Pareigūnas citavo COVID-19 protokolus kaip priežastį, dėl kurios Xi Jinpingas gali nedalyvauti asmeniškai.
Pasak diplomato, auga nuogąstavimas, kad Xi Jinpingas gali vis dėlto nepasirodyti, ir tai gali pakenkti šio aukščiausio lygio susitikimo perspektyvoms. Pasak diplomatų, jis nepatvirtino savo dalyvavimo ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26).
Pastarąjį kartą Xi Jinpingas iš užsienio kelionės grįžo 2020 metų sausio 18 dieną, aplankęs Mianmarą. Tai įvyko likus penkioms dienoms iki vyriausybės sprendimo uždaryti Uhano miestą, žingsnio, įspėjusio pasaulį apie COVID-19 sukeliančio viruso nuožmumą.
„Rizika užsikrėsti COVID-19 nėra verta kelionių aukščiausiu lygiu, – sakė Natasha Kassam, ekspertų grupės „Lowy Institute“ viešosios nuomonės ir užsienio politikos programos direktorė. – Dalis kinų visuomenės gali taip pat kelti klausimą dėl brangių tarptautinių kelionių tuo metu, kai gyventojams keliami reikalavimai laikytis griežtų ribojimų, esant nežymiems viruso protrūkiams.“
Kinija į bet kokius vėlesnius viruso proveržius reaguoja itin griežtomis priemonėmis, tokiomis kaip tiksliniai karantinai, kelionių suvaržymai ir masinis testavimas.
Vyriausybė ypač saugo sostinę Pekiną, į kurį patekti (kaip ir išvykti) yra daug sudėtingiau nei į kitus miestus, ir reikalauja, kad gyventojai naudotų mobiliąją programėlę, fiksuojančią jų judėjimą.
Net aukščiausi užsienio pareigūnai neįleidžiami į sostinę. Aukšto lygio diplomatiniai susitikimai su visais pareigūnais, nuo Talibano lyderių iki JAV klimato pasiuntinio Johno Kerry, vyko Tinadzine, maždaug šimtas kilometrų nuo Kinijos valdžios būstinės.
