S. Brostromas, vadovaujantis Danijos sveikatos tarnybai, nė nedvejodamas žiniasklaidai pareiškė, kad vienišiams nebūtina laikytis celibato – ir išvardijo rizikas, neatgrasindamas nuo intymumo, kuris, jo teigimu, yra natūralus poreikis. Atviraširdis buvusio ginekologo pragmatizmas jo agentūrai padėjo išlaikyti pavydėtiną visuomenės palaikymo lygį net ir priimant sunkius sprendimus, pavyzdžiui, kai danams kovo mėnesį teko susikirsti su kitomis tautomis, nusprendus sustabdyti „AstraZeneca Plc“ vakcinos platinimą.

Šiuo metu Danija skina šio pasitikėjimo vaisius: Europos Sąjungoje šalies skiepijimo aprėptis yra didžiausia po Maltos, o tai leidžia palaipsniui atsisakyti COVID-19 apribojimų, išsaugant nedidelę infekcijų naštą.

Ruošdamasis galimai žiemos bangai, S. Brostromas ir toliau išlaiko aiškią ir tiesmuką komunikaciją. Pavyzdžiui, norėdamas paspartinti Kopenhagos islamo bendruomenės skiepijimą, jis apsilankė trijose mečetėse.

„Iškart po penktadienio maldos didžiausioje Danijos mečetėje imamas davė man mikrofoną ir aš turėjau galimybę kreiptis į žmones, – pasakoja S. Brostromas per „Zoom“. – Mūsų šalyje to dar niekada nebuvo.“

Naujų COVID-19 atvejų šalyje, kurioje gyvena 5,8 milijono žmonių, per pastarąjį mėnesį vidutiniškai buvo mažiau nei 900 per dieną, o per pastaruosius šešis mėnesius buvo užregistruota tik šiek tiek daugiau nei 200 mirčių. Nuo balandžio pabaigos Danija palaipsniui atidarė restoranus ir sporto arenas. Birželio mėnesį buvo panaikinta kaukių prievolė.

Nuo penktadienio danams viešuose renginiuose nebereikia rodyti vadinamųjų koronos pasų – paties paskutinio pandeminio apribojimo.

„Radikalus skaidrumas“

Danijos pozicija – teigiamas ženklas daugeliui šalių, sustiprinusių savo skiepų programas su viltimi, kad gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, nepaisant itin užkrečiamos delta atmainos paplitimo. Ši padermė dominuoja ir Danijoje.

„Danija rodo puikų pavyzdį, – teigia Catherine Bennett, Melburno Deakin universiteto epidemiologijos katedros vedėja. – Danai įstabiai nuosekliai sumažino atvejų skaičių, nepaisant to, kad pradėjo lankytis renginiuose ir sušvelnino kontrolę.“

Pasak Kristiano Anderseno, imunologijos ir mikrobiologijos profesoriaus Scripps tyrimų institute Kalifornijoje, Danijos atsakas į pandemiją prasidėjo „netolygiai“. K. Andersenas, pats danas, viešai kritikavo pirminį šalies požiūrį, kuris atmetė „karantiną, išsamius testavimus, veido kaukes ir kitas viruso suvaldymo pastangas“ ir žaidė su „visuomenės imuniteto“ strategija, panašia į Švedijos.

Danija pakeitė kursą tada, kai vyriausybė perėmė vadžias iš savo pačios visuomenės sveikatos institucijų.

„Ir gerai padarė, – pritaria K. Andersenas, pridurdamas, kad šalis šiuo metu yra tarp tų, kurios testuoja aktyviausiai. – Dabar, gyventojams plačiai pasiskiepijus, danai žengia teisingu keliu, tačiau po poros mėnesių kils naujų sunkumų.“

Vakcinų kontroversija

Danija buvo pirmoji ES šalis, saugumo vardan atsisakiusi „AstraZeneca“, o vėliau ir „Johnson & Johnson“ vakcinos. S. Brostromas, dirbantis Pasaulio sveikatos organizacijos vykdomojoje valdyboje, teigia, kad jo agentūra pasirinko „radikalų skaidrumą“ ir nuolat informavo visuomenę per internetines svetaines, atmintines, publikacijas ir spaudos konferencijas, paaiškindama savo kontroversišką sprendimą.

„Tai leido mums išlaikyti labai aukštą pasitikėjimo vakcinomis lygį“, – pažymi jis.

S. Brostromo paskaičiavimais, 99 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų yra pilnai paskiepyti, taip pat 95 proc. 50 metų ir vyresnių suaugusiųjų. Tikimasi, kad Danijoje bus pasiektas daugiau nei 80 proc. visuomenės imunitetas. „Tai gerai, bet dar nepakankamai gerai“, – pridūrė jis.

Šiuo metu organų persodinimo recipientams ir vėžiu sergantiems pacientams, kuriems taikoma chemoterapija, siūloma trečia vakcinos dozė, o stiprinamieji skiepai jau pradėti teikti ir senjorams, gyvenantiems slaugos namuose. Pasak S. Brostromo, vyriausybė perka papildomas atsargas platesnei populiacijai, nors dar nenutarta, kaip ir kada bus galima gauti papildomą dozę.

S. Brostromo pragmatizmas pirmą kartą į antraštes pateko 2020 m. balandį, kai spaudos konferencijoje jis buvo kamantinėjamas, ar vienišiai gali turėti lytinių santykių, nepaisant pandemijos.

„Mano atsakymas – žinoma, kad gali. Esame seksualios būtybės. Seksas yra sveika. Seksas yra gerai, – teigia jis. „Danijos sveikatos tarnyba pasisako už seksą“ tapo memu.

Pandeminis seksas

S. Brostromas, kuris prieš įsidarbindamas vyriausybėje buvo akušeris ir ginekologas, paaiškino, kad COVID-19 negalima perduoti per spermą ar vaginalinį skystį, tačiau glaudus fizinis kontaktas kelia pavojų įkvėpti virusą.

Vėliau S. Brostromas patikrino kitų šalių rekomendacijas ir nustatė, kad Danijos sveikatos tarnyba – viena iš nedaugelio, kuri apskritai svarstė šią problemą ir pateikė rekomendacijas savo svetainėje.

„Praktiškai niekas nesiūlė jokių patarimų dėl saugaus sekso per „Covid-19“ pandemiją, o tai, be abejo, stebina, nes seksas yra žmonių sveikatos dalis, – sako S. Brostromas. – Žinoma, kad turėtume patarti, kaip rūpintis vaikais, kaip prižiūrėti sergančius žmones, kaip užsiimti lytiniais santykiais.“

Danijos vyriausybės pareigūnai pačioje pandemijos pradžioje pradėjo bendradarbiauti su elgsenos tyrinėtojais, pasitelkdami savaitinius duomenis, kad patikrintų gyventojų pasitikėjimą sveikatos patarimais, įskaitant vakcinaciją, bei atsakytų į konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus įvairiose demografinėse grupėse, sako S. Brostromas.

„Tai leido mums labai kryptingai taikyti komunikaciją ir iniciatyvas, – pasakoja jis. – Paprastai visuomenės sveikatos komunikacija daugiausia pasiekia išsilavinusias moteris, bet niekada jaunimo ar neišsilavinusių vyrų, tačiau mums pavyko tai padaryti pandemijos metu, – sako S. Brostromas. – Ir aš labai tuo didžiuojuosi.“