JAV ir Jungtinė Karalystė jau perkėlė savo Afganistano ambasadas į Dohą, kurios vaidmens svarbą pabrėžė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas – abu lankėsi Katare šią savaitę. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį puoselėti santykiai netrukus gali tapti Kataro rūpesčiu, jei jam nepavyks pasauliui pristatyti atnaujinto Talibano: svetingesnio moterims ir ne tokio svetingo bėgliams teroristams.
Kataro ryšiai su Talibanu ir kitomis islamistų grupuotėmis jau seniai kelia įtampą kaimynams ir nerimą Vakarų sąjungininkams. Afganistaną palikus paskutiniams amerikiečių kariams ir beveik iš karto žlugus JAV remiamai vyriausybei, Vakarų valstybės praktiškai neturėjo kitų būdų komunikuoti su Talibano politiniais atstovais.
Kataras džiaugėsi, galėdamas surengti derybas su Talibanu – įskaitant parinktus fonus ir dramatišką apšvietimą – ir įgijo jo politinių lyderių pasitikėjimą. Pasak vieno Persijos įlankoje įsikūrusio diplomato, kosmopolitiškoje Dohoje gyvena apie 500–600 talibų su šeimomis. Tarp jų – mula Abdulas Ghanis Baradaras, politinio sparno vadovas, vedęs derybas tarp dangoraižių, penkių žvaigždučių viešbučiuose, kuriuose nėra griežtai laikomasi Kataro kuklumo taisyklių.
Tai suteikė Talibanui galimybę pasirodyti Katare įsikūrusiame televizijos kanale „Al Jazeera“ ir pristatyti save kaip pasikeitusį, nuosaikesnį ir pasirengusį kurti vyriausybę. O Kataras, aktyviai puoselėjęs santykius su Iranu ir islamistų grupuotėmis, bet tuo pačiu pasitarnaudamas JAV kaip regioninė karinių operacijų būstinė, įgijo progą pasikelti statusą svarbiausio strateginio sąjungininko akyse.
Spaudos konferencijoje Dohoje antradienį A. Blinkenas Katarui negailėjo pagyrų už pagalbą Afganistane. „Mūsų prašymu jūs daugelį metų diplomatiškai tarpininkavote tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai“, – sakė jis.
Visgi neaišku, kaip Kataras ketina užpildyti atotrūkį tarp įvaizdį tausojančių lyderių ir Talibano karinio sparno, kuris artimesnis ilgamečiam politiniam kaimynui Pakistanui ir nesistengia būti patogus.
Vakarų diplomatai teigia, kad su Pakistanu talibus sieja panašus mąstymas. Pasak vieno anonimu pageidavusio likti diplomato, Katarui buvo sunku sutarti net su A. Baradaru, kuris pakistaniečiams priešiškas. Ir Pakistanas – ne vienintelė suinteresuota šalis. Prieigos prie jūros neturintį Afganistaną supa galingi kaimynai, tokie kaip Iranas ir Kinija, kurie jo likimu yra suinteresuoti labiau nei tolimas Kataras.
„Kataras yra svarbus kanalas tarp Talibano ir likusio pasaulio, tačiau jis nedaro grupuotei tokios didelės įtakos, kaip Pakistanas, – teigia Jane Kinninmont, Europos lyderystės tinklo Artimųjų Rytų analitikė. – Kataro santykiai su Talibanu sutelkti į tarpininkavimą ir tarptautinius santykius. Tai svarbu tam tikrai Talibano daliai, norinčiai bendrauti su išoriniu pasauliu ir užmegzti pragmatiškus santykius, kurie padėtų gauti pagalbą ir vystyti prekybą.“
Atsakomybė
Vakarų vyriausybės yra sakiusios, kad bet koks bendradarbiavimas su Afganistano režimu priklausys nuo to, ar jis leis žmonėms saugiai išvykti iš Kabulo ir teikti humanitarinę pagalbą, ar netaps teroristinių organizacijų prieglobsčiu, ar gerbs žmogaus teises ir suburs įtraukią vyriausybę.
Tačiau nėra įrodymų, kad Kataras galėtų paveikti Talibano požiūrį į moterų ir mergaičių švietimą, nors Kataro valdančioji šeima tai paskelbė prioritetu.
Ir nors Kataro užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al-Thani yra pabrėžęs, jog jo šalis bendradarbiauja su Talibanu ir Turkija, kad atnaujintų operacijas Kabulo oro uoste, Talibano tai neįtikino į oro uostą įsileisti užsienio apsaugos darbuotojų.
Kataro vyriausybė neatsakė į prašymą pakomentuoti savo santykių su Talibanu.
Suvokdamas savo paties apribojimus, Kataras ne tiek stengiasi paskatinti talibus pakeisti poziciją, kiek pasirausęs giliose kišenėse įgyti įtaką regione, strategiškai dominančiame didžiąsias valstybes, teigė kitas informuotas asmuo.
Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksportuotojas ir viena turtingiausių pasaulio valstybių Kataras turi finansinių ir lobistinių svertų Vašingtone – Pakistanas jų neturi. Tai ypač aktualu Talibanui, nes Vakarų vyriausybės ir tarptautinės organizacijos nesutinka remti režimą, kuris vis dar neįrodė, kad nuo dešimtojo dešimtmečio pasikeitė.
Jei Afganistanas ir vėl taps teroristų prieglobsčiu, Kataro ryšiai su talibais gali tapti problema.
Saudo Arabija buvo griežtai kritikuojama dėl to, kad pripažino dešimtojo dešimtmečio Talibano režimą, kuris prieš 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius glaudė „al Qaeda“. Šiandien Persijos įlankos valdovai į bet kokį islamo politinį judėjimą žiūri kaip į grėsmę nacionaliniam saugumui ir savo pačių valdžiai, todėl Kataro užsienio politiką stebi susirūpinę.
„Kataras gali lengvai prisivirti bėdos ir panorėti atsiriboti nuo Talibano ar bent jau kai kurių jo lyderių, – teigia J. Kinninmont. – Kai kurie talibai šiandien taria žodžius, kurie skamba patraukliai tarptautiniu mastu, tačiau neaišku, ar tai kažkas daugiau nei „rebrendingas“.“
