Naujos betoninės, metalinės ir spygliuotos vielos sienos, taip pat stebėjimas dronais sustiprino pasienio patruliavimą, o paskelbus „sugauti ir grąžinti“ politiką, kelias į Europą tapo daug sudėtingesnis, pavojingesnis ir brangesnis.
Europos Sąjungos planas teikti finansinę paramą šalims-Afganistano kaimynėms, kad šios lengviau susitvarkytų su pabėgėliais, bėgančiais nuo Talibano, – Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) vertinimais, jų skaičius iki metų pabaigos gali pasiekti 500 000, – gali taip pat paskatinti juos atsisakyti savo ketinimų.
„Europa pagrįstai nerimauja, bet nemanau, kad tai tikėtina, ir nemanau, kad tai neišvengiama“, – apie dar vienos 2015 m. krizės rizikas kalbėjo Michaelis O‘Hanlonas, „Brookings Institution“ užsienio politikos tyrimų grupės direktorius.
Pirmiausia atstumas nuo Kabulo iki artimiausios Europos sienos yra tris kartus didesnis nei nuo Sirijos Alepo. Net prieš šešerius metus, kai afganai sudarė antrą didžiausią naujų atvykėlių kontingentą Europoje – 193 000, palyginti su 378 000 sirų, kaip rodo „Pew Research“ surinkti duomenys iš ES valstybių, – daugelis jau buvo palikę Afganistaną ir matė galimybes pagerinti savo dalią.
Nepaisant daugiau nei 100 000 afganų, dirbusių jungtinėms pajėgoms, ir jų šeimų evakuacijos lėktuvais, afganų, mėginančių išvykti antžeminiu transportu, skaičius nuo tada, kai žlugo buvusi vyriausybė, kol kas yra nedidelis, rodo UNHCR duomenys.
Tai neturėtų būti netikėta, sako M. O‘Hanlonas, nes sumaišties laikotarpis, kai Talibanas mėgino atkovoti teritoriją iš buvusios vyriausybės, dabar beveik baigėsi.
Situacija gali lengvai pasikeisti, jeigu grėsmės saugumui smarkiai sustiprės, Talibanas grįš prie savo brutalių dešimtojo dešimtmečio islamistinio valdymo praktikų ar ekonominės griūties, COVID-19 ir sausros kombinacija sukels badą šalyje. JT Pasaulio maisto programa (PMP) rugsėjį perspėjo, kad 14 mln. afganų gresia maisto nepriteklius šią žiemą.
Iranas
Jeigu nutiks blogiausia, kelias į Europą yra smarkiai pasikeitęs palyginti su 2015 metais. Pagrindiniame maršrute iš Afganistano Iranas buvo pirmoji stotelė, kai afganai bėgo iš šalies po Sovietų Sąjungos invazijos 1979 metais. Kitas masiškas bėgimas vyko sovietams atsitraukus po dešimties metų, kai šalis įsivėlė į pilietinį karą, dar vienas – 1996 metais, Talibanui perėmus valdžią, ir tada pastarasis pabėgėlių šuoras šiais metais. Dauguma jų liko Irane ir Pakistane.
Šiuo metu, Teherano vyriausybės duomenimis, Irane gyvena iki 780 000 registruotų ir mažiausiai dar du milijonai neregistruotų afganų pabėgėlių. Apie 500 000 naujų emigrantų kirto sieną per pastaruosius keturis mėnesius, Talibanui vėl užėmus šalį, Irano „Etemad“ laikraščiui praėjusią savaitę sakė Fatemeh Ashrafi, Teherane įsikūrusios „Hami Association“, teikiančios paramą pabėgėliams, valdybos direktorė. Nuo rugpjūčio vidurio, kai Talibanas užėmė Kabulą, sieną kirto dar 7 000 afganų, sakė F. Ashrafi.
Rugpjūčio 18 dieną Iranas paskelbė nebeįsileisiantis daugiau afganų, išsižadėdamas pažado laikinai priglausti nuo Talibano bėgančius žmones. Dėl daugelio etninių ir šeimyninių ryšių už sienos tokį draudimą įgyvendinti bus nelengva. Bet šalies ištekliai dėl sankcijų senka, o regioną purto neregėtai stiprus koronaviruso protrūkis, todėl valdžia greičiausiai užsiims griežtesnę poziciją dėl naujausio pabėgėlių antplūdžio.
Prie svarbiausių sienos kirtimo punktų pasienyje dislokuota daugiau karių. Lapkritį Irano parlamentas sugriežtino įstatymus dėl nelegalių atvykėlių, skirdamas griežtas laisvės atėmimo bausmes ir leisdamas policijai šaudyti į transporto priemones, įtariamas žmonių pervežimu. Tuo pat metu Iranas balandį pranešė nutraukiantis bendradarbiavimą su Europos Sąjunga neteisėto žmonių gabenimo srityje.
Turkija
Kita afganų pabėgėlių nusižiūrėta šalis yra Turkija, kur Recepo Tayyipo Erdogano požiūris šiuo klausimu pasikeitė iš esmės dėl jam daromo spaudimo šalies viduje, – auga nepasitenkinimas dėl beveik penkių milijonų pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, kuriuos jau yra priėmusi Turkija. Nuo atvirų durų politikos, skirtos apsaugoti kolegas musulmonus, propagavimo ir kartkartėmis, paaštrėjus diplomatinei įtampai, nuskambančių grasinimų nugabenti juos autobusais prie ES sienų, dabar R. T. Erdoganas pereina prie sienų statymo srautams iš rytų sustabdyti.
560 kilometrų Turkijos pasienyje su Iranu jau pastatyta 156 kilometrų ilgio trijų metrų aukščio betoninė siena, kurios perlipti neleis spygliuota viela. Dar viena 64 km sienos atkarpa už 64 mlrd. dolerių šiuo metu statoma, jos statybas dalinai finansuoja Europos Sąjunga. Tokia taktika padėjo sustabdyti pabėgėlių iš Sirijos srautus, užtvėrus 837 km iš 911 km ilgio sienos. Taip pat planuojama siena, skirta atitverti pasienį su Iraku.
„Imigracijos klausimas mums labai jautrus, – rugpjūčio 27 dieną Stambule kalbėjo R. T. Erdoganas. – Mes statome sienas beveik visur.“
Turkija, stengdamasi sugauti nelegalius migrantus, dislokavo papildomų 3 500 pasienio karių, įrengti termovizoriai ir judesio jutikliai, perlipti sieną neleis iškasti grioviai, nutiesta spygliuota viela. Anot Turkijos vidaus reikalų ministerijos, bepilotės skraidyklės stebi pasienį septyniolika valandų per parą.
Žinoma, jokia siena negali visiškai apsaugoti nuo į neviltį puolusių žmonių. Kontrabandininkai užmeta antklodes ant spygliuotos vielos, iškasa pridengiamas duobes, kuriose žmonės galėtų pasislėpti nuo dronų, sako Atanuras Adinas, Vano provincijos, esančios prie sienos ruožto, policijos vadovas.
Graikija
Graikija rugpjūtį baigė statyti aukštesnę, elektroniniu būdu stebimą metalinę tvorą, apimančią 40 km labiausiai pažeidžiamų jos sienos su Turkija punktų. Piliečių apsaugos ministras Michalis Chrisochoidesas, atšauktas iš posto pertvarkant kabinetą, rugpjūčio 20 dieną per sienos atidengimo ceremoniją pareiškė, kad Graikija neleis jokio „nederamo judėjimo“ per savo sienas.
Tuo pat metu siauri sąsiauriai tarp Turkijos žemyninės dalies ir rytinių Graikijos salų, kuriuos, rizikuodami savo gyvybe, 2015 metais kirto daugelis sirų, afganų ir kitų šalių pabėgėlių, dabar patruliuojami Turkijos, Graikijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pasienio misijos atstovų.
Remiantis UNHCR duomenimis, per metus iki rugpjūčio 29 d. į Graikiją iš Turkijos atvyko 5 309 pabėgėliai, tik 1890 iš jų keliavo jūra. 2015 metais užfiksuota 861 630 atvykėlių, tik 4 907 iš jų atvyko sausumos transportu.
Šiaurės Afrika
Pabėgėliai nuo seno įgusdavo atrasti naujų maršrutų, vos tik būdavo užblokuojami senieji, ir šiandien šia prasme niekas nepasikeitė. Vis daugiau migrantų mėgina nusigauti į Europą ne iš Turkijos, o iš Šiaurės Afrikos.
Pirmąjį 2021 metų pusmetį Alžyras, Libija, Tunisas sulaikė beveik 25 000 pabėgėlių, mėginančių pasiekti Europą laivais ir laiveliais, beveik pusė jų sėkmingai pasiekė tikslą, tuo tarpu Turkija sustabdė tik mažiau nei 7 000 nelegalių atvykėlių, rodo UNHCR duomenys. Per tokias keliones 1 146 žmonės žuvo.
Tačiau toks pat svarbus, kaip ir bet kuri kita kliūtis, yra Europos vyriausybių pasiryžimas visomis išgalėmis stengtis užkirsti kelią tokiam impulsui, kokį 2015 metų pabėgėlių krizė suteikė ES ultradešiniosioms politinėms partijoms. Kad ir kas vyksta Afganistane, sakė Vokietijos-Amerikos politologas Yascha Mounkas „Lennart Meri“ konferencijoje Estijoje, „2015 metų krizė nepasikartos, nes yra politinė valia užtikrinti, kad ji nepasikartotų.“
