Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios diplomatinių ryšių, o jų bendra siena uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyro dėl per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Pastaraisiais metais šalių santykiai dar labiau pašlijo dėl Turkijos paramos Azerbaidžanui. Pernai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo kilęs trumpas, bet brutalus karas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Trečiadienį N. Pašinianas sakė, kad neseniai Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano išsakyti komentarai atveria kelią diskusijoms dėl santykių normalizavimo.
„Esame pasiruošę tokiai diskusijai“, – sakė premjeras per vyriausybės posėdį.
R. T. Erdoganas praėjusį mėnesį sakė, kad Ankara pasirengusi dėti pastangas normalizuoti santykius su Armėnija, jei Jerevanas „paskelbs apie savo pasiruošimą judėti ta kryptimi“.
Pernai Armėnija ir Turkijos sąjungininkas Azerbaidžanas šešias savaites kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Kautynės pareikalavo maždaug 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi lapkritį tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis. Pagal pasirašytą taikos susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos valdytų rajonų.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, tarptautinės bendruomenės yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.
Armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, o kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
N. Pašinianas trečiadienį pabrėžė, jog labai svarbu atverti regionines transporto jungtis. Anot jo, tai padėtų „transformuoti mūsų regioną į Vakarus ir Rytus, Šiaurę ir Pietus jungiančių kelių sankirtą“.
2009 metais Armėnija ir Turkija pasirašė susitarimą dėl santykių normalizavimo, kuris būtų leidęs atverti bendrą šalių sieną. Tačiau Jerevanas neratifikavo šios sutarties, o 2018-aisiais apskritai nutraukė šį procesą.