Trijų džihadistų komandų, kuriose buvo mirtininkų, įvykdytos atakos yra kruviniausias nusikaltimas Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo. Atsakomybę už išpuolius, planuotus iš Sirijos, vėliau prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Vienintelis dar gyvas atakų vykdytojas Salahas Abdeslamas fir dar 13 atsakovų bus teisiami specialiai pastatytame objekte istoriniame teisingumo teismo komplekse Sitė saloje Paryžiaus centre.

Dar šeši asmenys bus teisiami už akių. Dvylikai iš 20-ies teisiamųjų, įskaitant S. Abdeslamą, gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

„Žengiame į nežinomybę, – sakė ataką „Bataclan“ išgyvenęs Arthuras Denouveaux, vadovaujantis nukentėjusiųjų asociacijai „Life for Paris“. – Nekantriai laukiame [proceso] pradžios, bet nežinome, kaip viskas klostysis ateinančius devynis mėnesius.“

Teismo procesas truks iki 2022 metų gegužės, per 145 nagrinėjimo dienas pasirodys apie 330 teisininkų, 300 nukentėjusiųjų ir buvęs prezidentas Francois Hollande'as, liudysiantis lapkričio mėnesį.

Bylos dokumentų yra milijonas puslapių 542 aplankuose. Sustatyti į eilę jie nusidriektų 53 metrus.

Teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti šią savaitę apžiūrėdamas teismo salę procesą pavadino istoriniu.

Nebylus įtariamasis

S. Abdeslamas, kuriam dabar 31 metai, gimė Belgijoje, bet turi Prancūzijos ir Maroko pilietybes. Per Paryžiaus atakas jis, palikęs savo mirtininko diržą, iš skerdynių vietos pabėgo. Vėliau tyrėjai nustatė, kad tas mirtininko diržas turėjo defektų.

S. Abdeslamas po keturių mėnesių buvo sučiuptas Briuselyje, kur slėpėsi pastate netoli savo šeimos namų.

S. Abdeslamas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su prancūzų tyrėjais ir beveik nieko nepasakė per kitą teismo procesą Belgijoje 2018 metais. Tuomet jis tik pareiškė, kad „pasitiki Dievu“ ir kad teismas yra šališkas.

Neaišku, ar jis kalbės per sausio viduryje numatomą jo liudijimą.

Kitas svarbus dalykas bus išsiaiškinti, kaip žudikų būriui pavyko nepastebimai atvykti į Prancūziją. Manoma, kad kaip priedanga jie pasinaudojo migrantų srautu iš „Islamo valstybės“ (IS) kontroliuotų Sirijos regionų.

14 kaltinamųjų, kuriems pateikti kaltinimai pradedant logistine parama ir baigiant atakų planavimu bei ginklų kontrolės įstatymų pažeidimais, turėtų dalyvauti teismo posėdžiuose.

Tarp jų yra Švedijos pilietis Osama Krayemas. Belgijos tyrėjai mano, kad jis buvo tarp žmonių, 2015 metų pradžioje Sirijoje nužudžiusių vieną Jordanijos pilotą – jį IS gyvą sudegino narve. Švedijoje O. Krayemo atžvilgiu taip pat vyksta tyrimas dėl karo nusikaltimų.

Įtariamą koordinatorių, Belgijos pilietį Abdelhamidą Abaaoudą, prancūzų policija nukovė į šiaurės rytus nuo Paryžiaus penkios dienos po atakų.

Iš šešių už akių teisiamų asmenų penki yra laikomi mirusiais, dauguma – žuvusiais per aviacijos smūgius Sirijoje.

Šiurpūs liudijimai

Siaubingi įvykiai prasidėjo 2015 metų lapkričio 13 dieną, vėlų penktadienio vakarą džihadistams susprogdinus mirtininkų diržus prie stadiono „Stade de France“, kur minioje, stebėjusioje Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rungtynes, buvo F. Hollande'as. Toje vietoje žuvo vienas žmogus.

Vėliau ginkluotų islamistų grupė, įskaitant S. Abdeslamo brolį Brahimą, pradėjo šaudyti iš automobilio į pustuzinį restoranų madingose 10-ojoje ir 11-ojoje sostinės apygardose. Malonų rudens vakarą ten buvo daugybė žmonių.

Skerdynių kulminacija įvyko koncertų salėje „Bataclan“. Koncerto metu įsiveržę džihadistai išžudė 90 žmonių.

Pradinis teismo proceso etapas bus skirtas procedūriniams klausimams, o skausmingų emocijų tikimasi nuo rugsėjo 28-osios, kai pradės liudyti maždaug 300 išgyvenusiųjų ir aukų giminaičių. Šiurpūs jų liudijimai turėtų trukti penkias savaites.

Proceso metu saugumo pajėgoms galios aukšto laipsnio parengtis.