Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wangas Wenbinas antradienį Pekino žurnalistams kalbėjo apie Kinijos vyriausybės „rimtą susirūpinimą ir tvirtą prieštaravimą NATO mėginimams žaisti Kinijos branduoline grėsme“. Kinija vykdo gynybinę branduolinę strategiją ir branduolinių ginklų turi „minimaliai, kiek būtina jos nacionaliniam saugumui“, sakė jis. Kinija taip pat laikosi politikos jokiomis aplinkybėmis nebūti pirmąja, kuri panaudos branduolinius ginklus, pridūrė W. Wangas.
Pirmadienį Kopenhagoje vykusioje NATO konferencijoje J. Stoltenbergas pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Kinija stato naujas raketų šachtas, kurios gali būti panaudotos reikšmingai didinant savo branduolinius pajėgumus.
Pasak jo, Kinija sparčiai plėtojo savo branduolinių ginklų atsargas pasigamindama daugiau kovinių galvučių ir daugiau sudėtingų pristatymo sistemų. Visa tai buvo daroma nevaržomai ir visiškai neskaidriai, sakė J. Stoltenbergas ir paragino Kiniją prisijungti prie derybų dėl ginklų kontrolės.
Kinijos branduolinis arsenalas šiuo metu yra palyginti mažas. Remiantis Amerikos mokslininkų federacijos skaičiavimais, Kinija šiuo metu turi apie 350 branduolinių galvučių.
W. Wangas apkaltino NATO „dvigubais standartais“, sakydamas: „Jei NATO tikrai rūpi ginklų kontrolė, ji turėtų atmesti savo šaltojo karo mąstyseną ir atsisakyti šios politikos“.
Tačiau W. Wangas nekomentavo informacijos apie neva statomą naują raketų šachtą.
