Tai, kas vakcinų reikalavimų priešininkams įvairiose pasaulio valstybėse – nuo Jungtinių Valstijų iki Prancūzijos, – atrodo distopija, jau virto realybe Saudo Arabijoje, kuri nuo rugpjūčio 1 dienos įvedė keletą griežčiausių imunizacijos taisyklių pasaulyje.
Tuo metu, kai itin užkrečiama COVID-19 delta atmaina verčia kitas šalis grįžti prie karantinų, didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos pareigūnai kliaujasi strategija, pagal kurią vakcinacija yra privaloma norint išlaikyti šalies ekonomiką atvirą.
Tad Saudo Arabija, turinti 35 mln. gyventojų, tapo parodomuoju pavyzdžiu, kas nutinka, kai tie, kas nenori skiepytis, yra įvaromi į kampą.
Iki šiol tokia strategija veikia; nuo tos dienos, kai buvo paskelbtos taisyklės, vakcinacijos tempai šoktelėjo, naujų atvejų mažėja, o apsilankymai darbo vietoje, „Google“ mobilumo duomenimis, sumažėjo tik 6 proc., palyginti su ikipandeminiu lygiu, kai tuo tarpu Didžiajame Londone – 50 procentų.
Bet Saudo Arabijos patirtis taip pat rodo, kad tokios strategijos, kai nepasiskiepijusieji yra neįleidžiami į biurus, mokyklas ir daugelį viešųjų vietų, turi ribas; netgi absoliučiojoje monarchijoje, kur bet koks nesutikimas su bendrąja nuomone kriminalizuojamas, tokios politikos įgyvendinimas nėra paprastas.
„Vyriausybė verčia piliečius laikytis šių taisyklių – tai visiška vergija“, – sako 23-jų metų Rawan, bedarbė teisės mokslų absolventė, kuri pasiskiepijo viena vakcinos doze, o antra skiepytis nenori, nes nerimauja dėl ilgalaikio šalutinio poveikio.
Kaip ir kiti Saudo Arabijos gyventojai, prieštaraujantys taisyklėms, ji paprašė naujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalistų neviešinti jos pavardės dėl valstybės kritikos rizikų.
Šalies sveikatos ministerija ir vyriausybinis Tarptautinės komunikacijos centras neatsiliepė į prašymus pakomentuoti. Pareigūnai nuolat pabrėžia, kad vakcinos yra saugios ir veiksmingos, ir tvirtina, kad tokie reikalavimai padeda apsaugoti visuomenę.
Privaloma vakcinacija tampa karštų diskusijų objektu visame pasaulyje, vėl šoktelėjus COVID-19 atvejų mastui; darbdavių ir vyriausybių griežtinami reikalavimai kursto teisinius debatus ir protestus. Prancūzija įvedė vakcinų pasą, kurio dabar reikalaujama norint patekti į daugybę viešųjų vietų, tuo tarpu Niujorkas paskelbė privalomą vakcinaciją mokytojams ir valstybės tarnautojams bei visiems, norintiems valgyti restoranų uždarose patalpose ar apsilankyti sporto salėje, ar bet kurioje pasilinksminimų ar pramogų vietoje. Indonezija grasina skirti baudas tiems, kurie nenori skiepytis.
Bet tik saujelė šalių įvedė tokius griežtus ribojimus, kokie galioja Saudo Arabijoje, kur atsisakymas skiepytis smogia itin skaudžiai: pirkėjai nebegali patekti net į maisto parduotuves, dvylikamečiai negali lankyti mokyklos, užkertama bet kokia galimybė keliauti į užsienį, visuose sektoriuose iškyla pavojus netekti darbo vietos.
Vakcinacijos tempai sparčiai pajudėjo artėjant rugpjūčio 1-ajai, kai turėjo įsigalioti vakcinų pasas, – karalystė visiems suaugusiems siūlo skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, taip pat „Modernos“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis visiems piliečiams nuo dvylikos metų amžiaus.
Visiškai pasiskiepijusių žmonių skaičius pašoko iki 42 proc. populiacijos, palyginti su vos 13 proc. prieš šešias savaites. Apie 63 proc. asmenų, įskaitant 99 proc. 12-18 metų amžiaus valstybinių mokyklų moksleivių, yra pasiskiepiję bent viena vakcinos doze.
Saudo Arabija vis tiek atsilieka nuo kai kurių šalių, turinčių panašų populiacijos lygį – pavyzdžiui, nuo Kanados, kur 65 proc. gyventojų yra visiškai pasiskiepiję, – bet ji greitai vejasi, nes dabar pagrindinis dėmesys sutelkiamas ne į tai, kiek galima daugiau paskiepyti žmones pirminėmis dozėmis, o į tai, kaip užtikrinti, kad jie pasiskiepytų antrąja.
„Man atrodo, kad mes lenkiame kitas šalis“, – sakė 27-erių metų pasiskiepijusi kvepalų pardavėja Dunya Fahad, apipurškianti kvepalais savo prekystalį, kad priviliotų pirkėjus.
Tačiau tam tikrame gyventojų pogrupyje vakcinų taisyklių griežtinimas tik stiprina pasipriešinimą ir kursto baimę. Sistema, paremta programėle pavadinimu „Tawakkalna“, taip pat apsunkina gyvenimą tų žmonių, kuriems trūksta skaitmeninio raštingumo ar kurie neturi nuolatinės interneto prieigos, pavyzdžiui, kai kurių darbuotojų imigrantų. Ir net Saudo Arabijoje reikalavimų vykdymo kontrolė yra dažnai epizodinė, vykdoma atskirų apsaugos darbuotojų ir personalo, kurie ne visada tikrina atidžiai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo dėl privalomo plačiosios visuomenės skiepijimo, patardama sprendimus priimantiems asmenims susimąstyti, ar ji „nesukels grėsmės visuomenės pasitikėjimui ir nepadidins labiausiai pažeidžiamų asmenų nelygybės.“
Nepaisant išliekančių abejonių, pareigūnai tikisi, kad iki spalio bus visiškai paskiepyta bent 70 proc. populiacijos. Sienos atsivėrė tik pasiskiepijusiems keliautojams, o vyriausybė planuoja pramoginę fejeriją, tikėdamasi pritraukti 20 mln. žmonių.
Vakcinacijos ar persirgimo COVID-19 įrodymų reikalaujama ne tik renginiuose, bet kiekvienoje komercinėje įstaigoje, vyriausybiniuose pastatuose, biuruose ir daug kur kitur. Iki šiol užtekdavo būti pasiskiepijusiam viena doze, bet kai kur, pavyzdžiui, švietimo institucijose, reikalaujama įrodymo, liudijančio, kad asmuo pasiskiepijęs dviem vakcinos dozėmis.
Neigiamas koronaviruso testas čia nepadės, priešingai nei yra kai kuriose šalyse, ir taisyklės veikiausiai tik griežtės, kai antrąja vakcinos doze pasiskiepys daugiau gyventojų.
26-erių metų Nouf Madi, pabaigusi universitetą ir turinti anglų kalbos diplomą, šiuo metu ieško darbo ir sako, kad dėl to jaučiasi rami.
„Žinoma, mes už namų ribų dėvime kaukes, bet, ačiū Dievui, gyvename laimingai savo gyvenimus ir nebegrįžtame į karantinus, – sako ji. – Sunku įsivaizduoti, kad vienos mažos grupelės klaida gali pakenkti mums visiems.“
Tačiau kai kuriems žmonėms, įtariai vertinantiems skiepus, tokios taisyklės tik apsunkina apsisprendimą.
„Dar neseniai ieškojausi darbo, bet dabar lioviausi, nes visur reikalaujama būti pasiskiepijusiam, – sakė 24-erių metų socialinių mokslų absolventė Masahel. – Aš niekada nesiskiepysiu, kad ir kas nutiktų.“
