Ilgalaikės JAV priemonės, ribojančios Talibano prieigą prie finansų sistemos, greičiausiai išliks ilgam. Sankcijos – esminis prezidento Joe Bideno komandos svertas derybose siekiant saugaus 100–200 amerikiečių ir tūkstančių afganų išvykimo – tų, kurie nebuvo evakuoti rugpjūtį ir vis dar nori palikti šalį.

Baltieji rūmai taip pat nori, kad Talibanas įsteigtų vyriausybę, kuri gerbtų žmogaus teises, ypač moterų ir religinių bei etninių mažumų. Sankcijų panaikinimas reikštų politinę riziką J. Bidenui Vašingtone, kur abiejų partijų įstatymų leidėjai aštriai kritikavo prezidentą dėl praėjusią savaitę užbaigto chaotiško JAV pasitraukimo.

Visgi kuo ilgiau bus taikomos sankcijos, tuo didesnė katastrofos tikimybė Afganistane, kurio ekonomika stovėjo ant prarajos krašto dar prieš Talibano valdžios perėmimą.

Milijonams afganų gresia skurdas ir netgi badas.

Talibanas 20 metų veikė už bankų sistemos ribų – nuo tada, kai JAV įvedė sankcijas grupuotei už tai, kad ši suteikė prieglobstį Osamai bin Ladenui ir „al Qaeda“. Apribojimai nesutrukdė Talibanui gauti pajamų renkant neteisėtus mokesčius iš ūkių, įmonių ir prekybos opiumu.

Dabar Talibanas kontroliuoja šalies centrinį banką „DA Afghanistan Bank“, arba DAB. Grupuotė kartu su kitais Afganistano lyderiais formuoja vyriausybę ir ministrų kabinetą. Kol kas neaišku, ar amerikiečių sankcijos Talibanui kaip organizacijai nuo šiol bus taikomos ir Talibano kontroliuojamai vyriausybei.

„Tokio atvejo dar nebuvo“, – teigia Adamas Smithas, buvęs Iždo departamento sankcijų skyriaus vyresnysis patarėjas, o dabar „Gibson, Dunn & Crutcher“ partneris.

Joe Bidenas

Jei JAV nuspręstų, kad Talibano vyriausybė – sankcionuojamas subjektas, tarptautinių humanitarinių organizacijų pagalba beveik 40 milijonų šalies gyventojų būtų apribota ir pastangos ištraukti tautą – vieną mažiausiai išsivysčiusių pasaulyje – iš ekonominės krizės žlugtų.

Afganistanas yra labai priklausomas nuo tarptautinės pagalbos. Pasaulio banko duomenimis, užsienio parama sudaro net 40 proc. šalies BVP.

„Talibanas nesugebės valdyti šalies įsigaliojus šiam sankcijų režimui“, – sakė neseniai nušalintos Afganistano vyriausybės finansų viceministras Zahidas Hamdardas. Prieš porą savaičių jis pabėgo iš šalies.

J. Bideno administracija iki šiol afganams nerodė didelio gailesčio. Po Talibano perėmimo JAV įšaldė apie 9 milijardus dolerių Afganistano centriniam bankui priklausančio turto ir sustabdė grynųjų pinigų perlaidas. Be šių pinigų tauta nebus patraukli potencialiems investuotojams.

JAV „turi rasti būdų, kaip palengvinti būtiną prekybą, siekiant užtikrinti, kad badas ir ligos dar labiau nepagilintų vargų, su kuriais jau ir taip susiduria Afganistano žmonės – ir neleisti Afganistanui tapti žlugusia valstybe, o tai visai įmanoma, jei dėl sankcijų jiems pasibaigs pinigai“, – sakė A. Smithas.

Nors J. Bideno administracija agresyviai pabrėžia, kad sankcijos išliks, o Talibanas susiduria su reikalavimais tiek apsaugoti disidentus ir užsieniečius, kurie nori išvykti iš šalies, tiek kovoti su terorizmu, JAV ir toliau bendradarbiauja su humanitariniais partneriais Afganistane, kad tęstų pradėtą darbą, teigė Iždo atstovas.

„Mes nesušvelninome sankcijų spaudimo Talibano lyderiams ir nesumažinome reikšmingų apribojimų jiems patekti į tarptautinę finansų sistemą. Mes vertinsime – ir norime tai pabrėžti – vertinsime Talibaną pagal jo veiksmus ir glaudžiai tarsimės su tarptautine bendruomene dėl bet kokių žingsnių, kurių reikėtų imtis judant į priekį“, – ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Tačiau ji pridūrė, kad „imtasi priemonių“ – įskaitant licencijas, išduotas Iždo užsienio turto kontrolės tarnybos, kuri administruoja sankcijas, – „kurios JAV leistų toliau teikti humanitarinę pagalbą“.

Afganistanui iki šiol suteiktos OFAC licencijos apima „Western Union Co.“ ir „Moneygram International Inc.“, leidžiančias į šalį pervesti pinigus.

Ne tik amerikiečių finansinės sankcijos trukdo funkcionuoti Talibano vyriausybei, kuri taip pat turi ieškoti būdų spręsti nesutarimus tarp savo frakcijų ir kitų žinomų Afganistano lyderių, įskaitant ankstesnės vyriausybės narius.

Šaliai ir toliau kyla pilietinio karo pavojus, nes kai kurie ankstesnės vyriausybės ir kariuomenės elementai vis dar kovoja su Talibanu. Be to, grėsmę kelia „Islamo valstybės“ padalinys, įvykdęs savižudžių išpuolį, per kurį žuvo 13 JAV karių ir galybė afganų.

Dėl JAV sankcijų Talibanui bus sudėtinga užsiimti bet kokiu verslu už šalies ribų. Afganistano bankai ir neformalių pinigų pervedimų sistema „hawala“ bus suvaržyti dėl šviežios užsienio valiutos stygiaus.

Sankcijos „sukels problemų bankams, nes jie negalės pasiūlyti reikiamo finansavimo klientams, kurie pasidėjo indėlius doleriais ir dabar negali tų dolerių atsiimti“, – sakė Afganistano centrinio banko vadovo pareigas iki šiol laikinai ėjęs Ajmalas Ahmady.

Pasak buvusio Afganistano vyriausybės pareigūno Z. Hamdardo, griežtos sankcijos, kuriomis siekiama nubausti Talibaną, nepagerins sąlygų šalyje ir nesumažins terorizmo grėsmių.

„Geresnis požiūris būtų bandymas tartis“, – pažymėjo jis interviu telefonu.

Dešimtajame dešimtmetyje Z. Hamdardas pats patyrė, ką reiškia gyventi valdant Talibanui. Jis su tėvais pabėgo ir tąsyk, tapdami pabėgėliais Pakistane, kur pragyveno beveik 15 metų.
Jis prisimena milijonus skurdo ir bado kamuojamų afganų ir bijo, kad kažkas panašaus pasikartos ir dabar.

Bet kokie JAV ar tarptautinės bendruomenės žingsniai, kurie nutrauktų tarptautinę paramą, būtų „blogas sumanymas“, teigė Z. Hamdardas.

„Jie neturėtų daryti spaudimo Afganistano žmonėms bandyti nuversti Talibaną, – pridūrė jis. – Talibano režimas jiems ir taip pakankamai negailestingas.“