39-erių aktyvistė buvo sulaikyta kilus masiniams protestams prieš diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.

M. Kalesnikava buvo kaltinama raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

M. Kalesnikava 2020 metų rugsėjo pradžioje Minske buvo pagrobta Baltarusijos KGB. Vėliau aktyvistę mėginta išsiųsti į Ukrainą, tačiau ji prie pasienio suplėšė savo pasą ir tam užkirto kelią.

M. Kalesnikavos procesas prasidėjo rugpjūčio pradžioje.

Opozicionieriai kaltinami raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Maryja Kalesnikava

Baltarusijos koordinacinės tarybos prezidiumo narių M. Znako ir M. Kalesnikavos advokatai per 10 dienų apskųs kaltinamąjį nuosprendį Aukščiausiajam Teismui.

„Paskelbtas nuosprendis Maksimui Znakui ir Maryjai Kalesnikovai, jie buvo nuteisti atitinkamai 10 metų ir 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis nepagrįstas įrodymais“, – pirmadienį žurnalistams pareiškė M. Znakui teisme atstovavęs advokatas Jauhenas Pylčanka.

„Bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta nei jų kaltė, nei tai, kad jie įvykdė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Žinoma, gynyba apskųs šį nuosprendį, per 10 dienų bus pateikti apeliaciniai skundai. Aš manau, patys mūsų ginamieji taip pateiks skundus“, – sakė jis.

Teismo nuosprendis dar neįsigaliojo, jį galima apskųsti apeliacine tvarka.

Europos Sąjunga pirmadienį pasmerkė Baltarusijos teismo sprendimą dviem opozicijos aktyvistams skirti ilgas įkalinimo bausmes pavadinusi tai akivaizdžiu žmogaus teisių pažeidimu ir paragino nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti.

„ES apgailestauja, kad Minsko režimas toliau akivaizdžiai nepaiso Baltarusijos žmonių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių“, – sakoma ES atstovo užsienio politikos klausimais pranešime.

M. Kalesnikava buvo sulaikyta 2020-ųjų rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.

M. Znakas buvo areštuotas rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.

Maryja Kalesnikava

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos nepripažįsta tų rinkimų rezultatų ir tikrąja nugalėtoja laiko Sviatlaną Cichanouskają.

Vykstant protestams S. Cichanouskajos šalininkai įkūrė Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti platų visuomeninį dialogą krizei užbaigti, be kita ko, ir dėl mechanizmo pakartotiniams prezidento rinkimams surengti. Minsko režimas šią tarybą laiko nekonstitucine.

Rugpjūčio pradžioje M. Kalesnikava pasakojo, kad jai siūlyta „Ramano Patasevičiaus stiliaus“ interviu per nacionalinę televiziją, taip pat siūlyta rašyti malonės prašymą, mainais į laisvę. Apie tai pranešė „Dožd“.

M. Kalesnikava papasakojo, kad izoliatoriuje jai kelis kartus siūlė bendradarbiauti su tyrėjais ir prašyti malonės prašymą, mainais į laisvę.

„Pati siūlau inicijuoti dialogą, derybas, siekiant sustabdyti susipriešinimą visuomenėje. Mane „išgirdo“ ir pasiūlė nusifilmuoti „Ramano [Pratasevičiaus] stiliumi“, – pasakojo M. Kalesnikava.

M. Kalesnikava sakė sutinkanti kalbėti per valstybinę televiziją, kad galėtų papasakoti apie pagrobimą ir absurdą kalėjime. Ji negalvoja rašyti malonės prašymo, nes nelaiko savęs kalta.

„Tai – niekingų, bailių sukčių gauja, būtų keista jais pasitikėti. Jie visada meluoja. Netikėk, nebijok, neprašyk ir juokis – tokio principo laikausi, bendraudama su jais“, – paaiškino M. Kalesnikava.

Maryja Kalesnikava

M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

Vaizdo įraše iš teismo salės, kurį parodė Rusijos žiniasklaida, matyti, kaip antrankiais surakinta M. Kalesnikava teisiamųjų narve pirštais parodo širdelės ženklą, kurį dažnai rodydavo per protestus. Ji šypsojosi ir, kaip jai įprasta, buvo raudonai pasidažiusi lūpas.

„Brangūs žiūrovai, džiaugiamės jus matydami“, – vaizdo įraše sako M. Znakas, stovėdamas šalia M. Kalesnikavos prieš nuosprendžio paskelbimą.

39 metų M. Kalesnikava, buvusi šalies filharmonijos orkestro fleitininkė, tapo protestų judėjimo Baltarusijoje simboliu.

„Didvyriai“

Ji protestams pernai vasarą vadovavo kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala, kurios abi pabėgo iš šalies.

S. Cichanouskaja, vietoje savo įkalinto vyro dalyvavusi prezidento rinkimuose ir teigianti, kad laimėjo balsavimą, po teismo nuosprendžio M. Kalesnikavą ir M. Znaką pavadino didvyriais.

„Režimas nori, kad matytume juos sugniuždytus ir išsekusius. Bet žiūrėkite: jie šypsosi ir šoka“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dabar Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja.

Minimos trys baltarusės įkvėpė moterų vadovaujamų protestų bangą.

M. Kalesnikava ir 40 metų M. Znakas dirbo V. Babarykai, laikytam vienu stipriausių A. Lukašenkos oponentų. Liepą V. Babaryka buvo nuteistas 14 metų kalėti dėl kaltinimų sukčiavus.

Vakarų šalys paskelbė sankcijų A. Lukašenkos režimui dėl elgesio su opozicijos aktyvistais Baltarusijoje ir užsienyje.

Gegužę visame pasaulyje kilo pasipiktinimas A. Lukašenka dėl Minske nutupdyto keleivinio lėktuvo ir juo skridusio disidento Ramano Pratasevičiaus arešto.

Tarptautinis dėmesys į Baltarusiją vėl nukrypo rugpjūtį, bėgikei Kryscinai Cimanouskajai pareiškus, kad jos komanda bandė priversti ją išvykti iš Tokijo olimpiados, o Ukrainos sostinės parke radus pakartą baltarusių opozicijos aktyvistą Vitalį Šyšovą.

Tačiau protestams nuslopus, o pareigūnams bandant užgniaužti bet kokius dar likusius opozicijos židinius, neatrodo, kad A. Lukašenka, kurį ir toliau remia svarbi sąjungininkė bei kreditorė Rusija, galėtų atsistatydinti.