Pasak jų, šios priemonės būtinos dėl susidariusios padėties, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną.

Vyriausybė pritarė tokiai priemonei ir ją A. Duda turėtų pasirašyti artimiausiomis valandomis.

Nepaprastosios padėties režimas būtų taikomas 30 dienų ir apimtų bet kokių demonstracijų prie sienos draudimą, taip pat įpareigojimą žmonėms pasienio rajone turėti asmens dokumentus.

„Padėtis prie sienos su Baltarusija yra nuolatinė krizė, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. – Štai kodėl nusprendėme pasiūlyti prezidentui šį sprendimą.“

Anksčiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas pranešė, kad „kiekvieną dieną nuo 100 iki 250 žmonių bando pereiti į Lenkijos teritoriją“.

Pasak jo, Lenkija pradėjo statyti 2,5 m aukščio tvorą maždaug 180 km ruože prie Baltarusijos sienos. Bendras Lenkijos ir Baltarusijos sienos ilgis – 418 kilometrų.

Tvora statoma ruože, kur neteisėti migrantai dažniausiai bando patekti į Lenkiją. Ten taip pat papildomai nusiųsta 2 tūkst. kariškių.

Lenkijos pasieniečiai rugpjūčio mėnesį taip pat kai kuriuose pasienio ruožuose nutiesė pjaunančios vielos užtvaras.

M. Morawieckis savo ruožtu apkaltino Minską šantažu.

Lenkija, Latvija ir Lietuva neįsileidžia prieglobsčio siekiančių migrantų, o Baltarusijos pasieniečiai neleidžia jiems sugrįžti į Baltarusiją, todėl dažnai kyla konfliktinių situacijų.

Europos Sąjunga mano, kad migrantai į ją nukreipiami A. Lukašenkai keršijant už vis griežtesnes bloko sankcijas Baltarusijai.

Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš visą bloką. M. Morawieckis antradienį sakė, kad A. Lukašenka bando „įvesti destabilizuojamą elementą į mūsų šalių teritoriją“.

Maždaug 30 prie sienos įstrigusių migrantų, kaip manoma, afganistaniečių, grupė Lenkijoje vertinama skirtingai.

Vyriausybė laikosi griežtos linijos, neleidžia jiems patekti į Lenkiją ir pasiprašyti prieglobsčio. Tačiau tokią poziciją griežtai kritikuoja liberali opozicija, nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų Bažnyčia.