Egzekucijos buvo įvykdytos Nasirijos kalėjime, kur laikomi myriop nuteisti kaliniai, pažymėjo šaltinis.

Asmenys, kuriems egzekucija nebuvo įvykdyta už terorizmą, buvo nuteisti dėl kitų kaltinimų „baudžiamosiose bylose“.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pernai Irake buvo įvykdytos daugiau kaip 45 egzekucijos. Tarp šių myriop nuteistų asmenų buvo įtariamų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) narių.

Pagal 2005 metais priimtą įstatymą, mirties bausmė skiriama visiems, pripažintiems kaltais dėl „terorizmo“ – be kita ko, už narystę ekstremistinėje organizacijoje, net jei asmuo nenuteisiamas už konkrečias veikas.

Teisių gynėjai perspėja, kad egzekucijos Irake vykdomos dėl politinių priežasčių.

Nuo 2017 metų, kai Bagdadas oficialiai paskelbė pergalę prieš IS, Irako teismai nuteisė šimtus žmonių myriop už nusikaltimus, padarytus džihadistų, 2014 metais paskelbusių „kalifatą“ užgrobtoje Irako ir Sirijos teritorijoje.

Tačiau tik nedidelė dalis šių nuosprendžių buvo realiai įvykdyta, nes juos turi patvirtinti prezidentas.

Yra žinoma, kad nuo 2018 metų valstybės vadovo pareigas einantis Barhamas Salehas asmeniškai nusistatęs prieš mirties bausmę.

Aktyvistai kaltina Irako teisingumo sistemą korupcija ir skubotais teismo procesais, teigdami, kad teisėjai remiasi netiesioginiais įrodymais, o kaltinamiesiems neleidžiama tinkamai gintis.

JT žmogaus teisių ekspertai lapkritį paragino Bagdadą sustabdyti visas „masines egzekucijas“.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)