„Noriu labai aiškiai pasakyti: nėra jokios skubos Jungtinėms Valstijoms arba jų tarptautinėms partnerėms, su kuriomis kalbėjomės, suteikti bet kokio pobūdžio pripažinimą“ Talibano vyriausybei, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Jungtinės Valstijos anksčiau nurodė, kad klausimas dėl bet kokio būsimo Talibano režimo pripažinimo bus sprendžiant atsižvelgiant, ar islamistams pavyks užtikrinti, kad Afganistanas netaptų tarptautinio terorizmo baze, taip pat ar šalyje bus užtikrinamos žmogaus teisės, ypač moterims.
Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as anksčiau sakė, kad Talibanas paprašė JAV palikti šalyje vienokią ar kitokią savo diplomatinę misiją nuo ateinančio antradienio, kai iš Afganistano bus išvesti paskutiniai amerikiečių kariai.
„Mums bendraujant jie mums labai aiškiai leido suprasti, kad norėtų, jog Amerikos diplomatinis buvimas išliktų, – kalbėjo N. Price'as. – Žinoma, nuo Talibano tai nepriklauso.“
„Šis apsisprendimas turi atitikti pagrindinę prerogatyvą, tai yra Amerikos pareigūnų saugumas“, – pridūrė jis.
Pasak N. Price'o, Talibanas žadėjo užtikrinti „saugumą ir apsaugą“, bet kol kas šie pažadai tėra „žodžiai“, o Vašingtonui reikia patikimesnių garantijų, kad būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Talibanui rugpjūčio 15-ąją užgrobus valdžią Kabule, JAV diplomatai iš savo ambasados pasitraukė į amerikiečių karių saugomą sostinės oro uostą.
Jungtinės Valstijos palaiko kontaktus su savo buvusiais priešais, stengdamosi užbaigti rizikingą operaciją, per kurią iš Afganistano stengiamasi evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių ir užbaigti 20 metų trukusį karą.
JAV surengė ataką Afganistane: skelbiama, kad nukautas išpuolių Kabule planuotojas
JAV kariuomenė penktadienį pranešė surengusi drono smūgį prieš džihadistų grupuotės „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K) atakų „planuotoją“, šiai grupei prisiėmus atsakomybę už pražūtingą ataką Kabulo oro uoste.
„Bepiločio aparato smūgis įvyko Afganistano Nangarharo provincijoje. Pirminiai duomenys rodo, kad taikinį nukovėme“, – sakė JAV Centrinio štabo atstovas kapitonas Billas Urbanas.
„Žinome, kad civilių aukų nebuvo“, – sakoma pranešime apie pirmąjį JAV smūgį Afganistane po ketvirtadienį surengtos mirtininkų sprogdintojų atakos.
Smūgis, surengtas iš bazės, esančios už Afganistano ribų, buvo surengtas tęsiantis evakuaciniams skrydžiams iš Kabulo oro uosto. Pastarieji po ketvirtadienio atakos vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis.
Mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie oro uosto Abbey vartų, žuvo mažiausiai 78 žmonės, įskaitant 13 JAV karių, bet kai kurios žiniasklaidos priemonės nurodė, kad žuvusiųjų yra beveik 200.
Atsakomybę už ataką prisiėmė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė, veikianti Afganistane.
Tuojau po šios atakos JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, jog į ją bus atsakyta.
„Tie, kas įvykdė šią ataką, taip pat bet kas, norintis pakenkti Amerikai, žinokite – mes neatleisime. Mes neužmiršime. Mes jus medžiosime ir priversime už tai sumokėti“, – ketvirtadienį pabrėžė J. Bidenas.
Penktadienio popietę Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, jog labai tikėtina, kad IS-K vėl mėgins smogti evakuacijos iš Kabulo operacijoms.
„Tebemanome, kad esama įtikinamų grėsmių... konkrečių, įtikinamų grėsmių“, – pabrėžė jis.
Atsakomybę už sprogdinimus Kabule prisiėmusi „Isis-K“ – itin žiauri grupuotė
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ padalinys Afganistane, žinomas kaip Chorasano islamo valstybė („Isis-K“) prisiėmė atsakomybę už dešimtis aukų pareikalavusį mirtininko išpuolį Kabulo oro uoste, įvykdytą ketvirtadienį tęsiantis JAV vadovaujamai evakuacijai iš Talibano kontroliuojamo Afganistano.
Kas ši grupuotė? Apie tai rašo BBC.
„Isis-K“ – arba, kalbant tiksliau, „Chorasano islamo valstybė“ – yra regioninė ISIS (vadinamosios „Islamo valstybės“) atšaka, veikianti Afganistane ir Pakistane.
Tai žiauriausia ir labiausiai kraštutinė iš visų džihadistų kovotojų grupuočių Afganistane.
Ji buvo įkurta 2015-ųjų sausį, kai „Islamo valstybės“ galia Irake ir Sirijoje buvo pačioje viršūnėje, ir prieš tai, kai apsiskelbusį kalifatą įveikė ir išardė Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija.
„Isis-K“ verbuoja tiek Afganistano, tiek Pakistano džihadistus, o ypač – dezertyravusius Afganistano Talibano narius, kuriems ši organizacija neatrodo pakankamai kraštutinė, rašo BBC.
„Isis-K“ kaltinama kai kuriais didžiausiais pastarųjų metų žiaurumo išpuoliais, nukreiptais prieš mergaičių mokyklas, ligonines ir netgi gimdymo namus, kur grupuotės nariai, kaip praneša, sušaudė nėščias moteris ir slaugytojas.
Skirtingai nei Talibanas, kurio interesai apsiriboja Afganistanu, „Isis-K“ yra visuotinio „Islamo valstybės“ tinklo dalis. Šis tinklas siekia vykdyti išpuolius, nukreiptus prieš Vakarų, tarptautinius ir humanitarinius taikinius visur, kur tik įmanoma juos pasiekti.
„Isis-K“ įsikūrusi rytinėje Nangarharo provincijoje, netoli narkotikų ir prekybos žmonėmis maršrutų, vedančių į Pakistaną ir iš jo.
Galios viršūnėje grupuotę sudarė maždaug trys tūkstančiai kovotojų, tačiau per susidūrimus tiek su Jungtinių Valstijų ir Afganistano saugumo pajėgomis, tiek su Talibanu ji patyrė nemenkų nuostolių.
Ar „Isis-K“ susijusi su Talibanu? Tam tikra prasme ji yra susijusi: per trečiąją šalį – Haqqani tinklą.
Pasak tyrėjų, tarp „Isis-K“ ir Haqqani tinklo egzistuoja stiprus ryšys, o pats Haqqani tinklas yra glaudžiai susijęs su Talibanu.
Už Khalilo Haqqani, dabar už saugumą Kabule atsakingo asmens, galvą buvo paskirta 5 mln. dolerių (maždaug 4,25 mln. eurų) premija.
Sajjanas Gohelis iš „Asia Pacific Foundation“ jau seniai stebi kovotojų tinklus Afganistane.
„Nuo 2019-ųjų iki 2021-ųjų, rengiant kelis didelio masto išpuolius, tarpusavyje bendradarbiavo „Isis-K“, Talibano Haqqani tinklas ir kitos teroristinės grupuotės, įsikūrusios Pakistane“, – pasakoja S. Gohelis.
Rugpjūčio 15 d. Kabulą užėmęs Talibanas iš Pul-e-Charki kalėjimo paleido daug kalinių, tarp kurių, kaip pranešama, buvo „Islamo valstybės ir „Al-Qaeda“ kovotojų. Dabar šie žmonės yra laisvėje.
Tačiau tarp „Isis-K“ ir Talibano yra esminių skirtumų. „Isis-K“ kaltina Talibaną apleidus džihadą ir mūšio lauką iškeitus į taikos derybas „prabangiuose“ Kataro sostinės Dohos viešbučiuose.
„Islamo valstybės“ kovotojai dabar naujajai Talibano valdžiai yra didžiulis saugumo iššūkis. Šis faktas tam tikra prasme sieja Talibano vadovybę ir Vakarų žvalgybos tarnybas.