„Bepiločio aparato smūgis įvyko Afganistano Nangarharo provincijoje. Pirminiai duomenys rodo, kad taikinį nukovėme“, – sakė JAV Centrinio štabo atstovas kapitonas Billas Urbanas.
„Žinome, kad civilių aukų nebuvo“, – sakoma pranešime apie pirmąjį JAV smūgį Afganistane po ketvirtadienį surengtos mirtininkų sprogdintojų atakos.
Smūgis, surengtas iš bazės, esančios už Afganistano ribų, buvo surengtas tęsiantis evakuaciniams skrydžiams iš Kabulo oro uosto. Pastarieji po ketvirtadienio atakos vyksta sustiprinto saugumo sąlygomis, skambant perspėjimams dėl galimų naujų teroro atakų, taip pat Talibano pajėgoms siekiant perimti oro uosto kontrolę.
Artėjant rugpjūčio 31-osios galutiniam terminui, iki kurio iš Afganistano turi būti išvesti visi JAV kariai, Kabulo oro uoste evakuacijos tebelaukia daugiau kaip 5 000 žmonių
Tačiau netoli vartų minios sumažėjo iki kelių šimtų žmonių, šeštadienį sakė du asmenys, įleisti į oro uostą.
Evakuaciją prižiūrinčios JAV pajėgos yra priverstos glaudžiau bendradarbiauti su Talibanu saugumo klausimais, kad nepasikartotų išpuolių, panašių į sprogdinimą ketvirtadienį, nusinešusį daugybę civilių gyvybių.
Mirtininkui detonavus bombą ir ginkluotiems užpuolikams šaudant į didelę minią prie oro uosto Abbey vartų, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant 13 JAV karių, šeštadienį sakė du buvę aukšto rango Afganistano administracijos pareigūnai. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad kad žuvusiųjų yra apie 170.
Atsakomybę už ataką prisiėmė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė, veikianti Afganistane.
Tuojau po šios atakos JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, jog į ją bus atsakyta.
„Tie, kas įvykdė šią ataką, taip pat bet kas, norintis pakenkti Amerikai, žinokite – mes neatleisime. Mes neužmiršime. Mes jus medžiosime ir priversime už tai sumokėti“, – ketvirtadienį pabrėžė J. Bidenas.
Penktadienio popietę Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, jog labai tikėtina, kad IS-K vėl mėgins smogti evakuacijos iš Kabulo operacijoms.
„Tebemanome, kad esama įtikinamų grėsmių... konkrečių, įtikinamų grėsmių“, – pabrėžė jis.
Jungtinės Valstijos perspėjo savo piliečius „nedelsiant“ pasitraukti iš teritorijų šalia Kabulo oro uosto pagrindinių vartų.
Afganistane ir Pakistane veikianti „Islamo valstybės“ regioninė grupuotė yra siejama su virtine pastaraisiais metais įvykdytomis kai kuriomis daugiausiai gyvybių pareikalavusiomis atakomis. Džihadistai atakuodavo civilius mečetėse, šventovėse, miestų aikštėse ir netgi ligoninėse.
J. Bideno atstovė spaudai Jen Psaki sakė, jog JAV nacionalinio saugumo ekspertai laikosi nuomonės, kad ateinančiomis dienomis gali būti mėginama surengti naują ataką ir kad šis laikotarpis „bus iki šiol visų pavojingiausias“.
Talibano atstovas Bilalas Karimi per tviterį savo ruožtu pranešė, kad kovotojai jau įžengė į dalį Kabulo oro uosto karinės dalies. Vis dėlto Pentagonas pabrėžė, kad JAV pajėgos tebekontroliuoja visus oro uosto vartus ir evakuacinius skrydžius.
JAV pajėgų Hamido Karzai tarptautiniame oro uoste vyriausiasis vadas kontradmirolas Peteris Vasely nuolat palaiko ryšius su Talibano atstovu, atsakingu už saugumą aplink oro uostą.
Talibanui siekiant perimti šį objektą, kai jį paliks paskutinis amerikiečių lėktuvas, pradėtos diskusijos dėl oro uosto įprasto darbo režimo užtikrinimo.
Turkijos pareigūnai surengė preliminarias derybas su talibais Kabule dėl galimybės palaikyti oro uosto darbą.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Talibanas pasiūlė, kad kovotojai rūpintųsi oro uosto apsauga, o logistikos operacijoms vadovautų Ankara.
Atsakomybę už ataką prisiėmė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė, veikianti Afganistane.
Tuojau po šios atakos JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, jog į ją bus atsakyta.
„Tie, kas įvykdė šią ataką, taip pat bet kas, norintis pakenkti Amerikai, žinokite – mes neatleisime. Mes neužmiršime. Mes jus medžiosime ir priversime už tai sumokėti“, – ketvirtadienį pabrėžė J. Bidenas.
Penktadienio popietę Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, jog labai tikėtina, kad IS-K vėl mėgins smogti evakuacijos iš Kabulo operacijoms.
„Tebemanome, kad esama įtikinamų grėsmių... konkrečių, įtikinamų grėsmių“, – pabrėžė jis.
Atsakomybę už sprogdinimus Kabule prisiėmusi „Isis-K“ – itin žiauri grupuotė
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ padalinys Afganistane, žinomas kaip Chorasano islamo valstybė („Isis-K“) prisiėmė atsakomybę už dešimtis aukų pareikalavusį mirtininko išpuolį Kabulo oro uoste, įvykdytą ketvirtadienį tęsiantis JAV vadovaujamai evakuacijai iš Talibano kontroliuojamo Afganistano.
Kas ši grupuotė? Apie tai rašo BBC.
„Isis-K“ – arba, kalbant tiksliau, „Chorasano islamo valstybė“ – yra regioninė ISIS (vadinamosios „Islamo valstybės“) atšaka, veikianti Afganistane ir Pakistane.
Tai žiauriausia ir labiausiai kraštutinė iš visų džihadistų kovotojų grupuočių Afganistane.
Ji buvo įkurta 2015-ųjų sausį, kai „Islamo valstybės“ galia Irake ir Sirijoje buvo pačioje viršūnėje, ir prieš tai, kai apsiskelbusį kalifatą įveikė ir išardė Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija.
„Isis-K“ verbuoja tiek Afganistano, tiek Pakistano džihadistus, o ypač – dezertyravusius Afganistano Talibano narius, kuriems ši organizacija neatrodo pakankamai kraštutinė, rašo BBC.
„Isis-K“ kaltinama kai kuriais didžiausiais pastarųjų metų žiaurumo išpuoliais, nukreiptais prieš mergaičių mokyklas, ligonines ir netgi gimdymo namus, kur grupuotės nariai, kaip praneša, sušaudė nėščias moteris ir slaugytojas.
Skirtingai nei Talibanas, kurio interesai apsiriboja Afganistanu, „Isis-K“ yra visuotinio „Islamo valstybės“ tinklo dalis. Šis tinklas siekia vykdyti išpuolius, nukreiptus prieš Vakarų, tarptautinius ir humanitarinius taikinius visur, kur tik įmanoma juos pasiekti.
„Isis-K“ įsikūrusi rytinėje Nangarharo provincijoje, netoli narkotikų ir prekybos žmonėmis maršrutų, vedančių į Pakistaną ir iš jo.
Galios viršūnėje grupuotę sudarė maždaug trys tūkstančiai kovotojų, tačiau per susidūrimus tiek su Jungtinių Valstijų ir Afganistano saugumo pajėgomis, tiek su Talibanu ji patyrė nemenkų nuostolių.
Ar „Isis-K“ susijusi su Talibanu? Tam tikra prasme ji yra susijusi: per trečiąją šalį – Haqqani tinklą.
Pasak tyrėjų, tarp „Isis-K“ ir Haqqani tinklo egzistuoja stiprus ryšys, o pats Haqqani tinklas yra glaudžiai susijęs su Talibanu.
Už Khalilo Haqqani, dabar už saugumą Kabule atsakingo asmens, galvą buvo paskirta 5 mln. dolerių (maždaug 4,25 mln. eurų) premija.
Sajjanas Gohelis iš „Asia Pacific Foundation“ jau seniai stebi kovotojų tinklus Afganistane.
„Nuo 2019-ųjų iki 2021-ųjų, rengiant kelis didelio masto išpuolius, tarpusavyje bendradarbiavo „Isis-K“, Talibano Haqqani tinklas ir kitos teroristinės grupuotės, įsikūrusios Pakistane“, – pasakoja S. Gohelis.
Rugpjūčio 15 d. Kabulą užėmęs Talibanas iš Pul-e-Charki kalėjimo paleido daug kalinių, tarp kurių, kaip pranešama, buvo „Islamo valstybės ir „Al-Qaeda“ kovotojų. Dabar šie žmonės yra laisvėje.
Tačiau tarp „Isis-K“ ir Talibano yra esminių skirtumų. „Isis-K“ kaltina Talibaną apleidus džihadą ir mūšio lauką iškeitus į taikos derybas „prabangiuose“ Kataro sostinės Dohos viešbučiuose.
„Islamo valstybės“ kovotojai dabar naujajai Talibano valdžiai yra didžiulis saugumo iššūkis. Šis faktas tam tikra prasme sieja Talibano vadovybę ir Vakarų žvalgybos tarnybas.