Visgi neoficialus ir taip ribotos prekybos su Lietuva sustabdymas yra labiau Pekino noras įspėti likusią Europą, tvirtina analitikai. Lietuva ir Taivanas susitarė dėl atstovybių įsteigimo, siekiant sustiprinti abiejų šalių vyriausybių santykius. Pekinas sureagavo – atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir iš Pekino išsiuntė Lietuvos ambasadorių, primena britų leidinys.
Paskui Kinija atšaukė krovininius traukinius į Lietuvą ir sustabdė Lietuvos gamintojų, įskaitant priklausančių žemės ūkio, gyvulininkystės ir medienos pramonės sektoriams, eksporto leidimus.
Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius „The Baltic Times“ sakė, kad derybos su Kinija dėl tam tikrų prekių eksporto leidimų sunkėjo nuo metų pradžios, bet dabar Pekinas be paaiškinimo sustabdė audito ir sertifikavimo procesus.
„Kol kas mūsų tarnyba tiesiogiai negavo jokių papildomų klausimų ar požymių, kad kažkas sustojo, bet prieš mėnesį Kinija su mumis susisiekė ir pateikė neatitikčių sąrašą – vienas alaus gamintojas buvo pašalintas iš įmonių, kurioms leidžiama eksportuoti gaminius į Kiniją, sąrašo“, – paaiškino jis.
Ši Kinijos prekybos taktika yra labai panaši į naudotą ankstesnių ginčų metu, pavyzdžiui, su Australija, eksportuojančia anglis, vyną ir jautieną.
Tačiau būtina nepamiršti, kad Australijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Kinijos, tuo tarpu Lietuvos eksportas į Kiniją yra „nežymus“, sakė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusios tyrimų grupės „Rhodium“ Europos ir Kinijos ekspertas Noah Barkinas.
Kinijos turėtas ekonominis svertas buvo ribotas, tačiau, „imdamasis atsakomųjų veiksmų, [Pekinas] siunčia žinutę kitoms šalims, kad jeigu jos peržengs raudonąją liniją santykiuose su Taivanu, sulauks pasekmių“.
Kinijos Komunistų partija niekada nevaldė Taivano, bet Pekinas jį laiko Kinijos provincija, kurią būtina atsiimti, ir Taivano vyriausybę kaltina separatizmu. Kinijos valdžia vis jautriau reaguoja į bet kokią paramą Taivanui, tvirtinančiam, kad yra nepriklausoma valstybė. Lietuva neturi užmezgusi oficialių diplomatinių ryšių su Taivanu, bet tarpusavio santykiai darosi vis draugiškesni, įskaitant vakcinų dovanojimą.
Taivanas viešai kritikuoja Kiniją ir pasitraukė iš svarbiausių daugiašalių grupių, kurioms vadovauja Pekinas.
Europos Sąjunga (ES) kritikuoja Kinijoje vykdomus žmogaus teisų pažeidimus, tačiau stengiasi neperlenkti lazdos. Įvedus sankcijas vadovaujantis principu akis už akį, gegužės mėnesį buvo atidėtas prekybos susitarimo, dėl kurio buvo ilgai derėtasi, ratifikavimas.
„Lietuvai daromas spaudimas greičiausiai suteps Kinijos įvaizdį ir reputaciją Europoje bei platesniame pasaulyje, ir vargu ar bus pasiektas norimas tikslas, bent jau kalbant apie Lietuvos politikos Taivano atžvilgiu pakeitimą“, – mano „SOAS China Institute“ direktorius prof. Steve’as Tsangas.
„Svarbiausias klausimas: kiek ES rems Lietuvą? Kadangi keletas ES valstybių narių itin palankiai žiūri į Kiniją, Lietuvai bus nelengva užsitikrinti stiprų ir vieningą ES palaikymą“, – pridūrė jis.
Tuo metu Kinijos valstybinė žiniasklaida smogė iš peties: Lietuvą išvadino „juokdare“ ir paskelbė daugybę straipsnių, kuriuose pernelyg smarkiai pabrėžiami prekybos ryšiai ir grasinama juos nutraukti.
Sekmadienį aršiajame Kinijos bulvariniame laikraštyje „The Global Times“ buvo išspausdintas kurstytojiškas vedamasis straipsnis, kuriame valdžia raginama planuoti nutraukti ryšius su Lietuva.
Notingamo universiteto Azijos tyrimų instituto vyresnysis darbuotojas dr. Andreas Fulda pareiškė, kad tokių išpuolių reikėjo tikėtis.
„Kadangi Kinija neturi realaus sverto, ji ir toliau juodins Lietuvos vyriausybę naudodama propagandą“, – sakė jis.
Taip pat derėtų atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Lietuva sustiprino ryšius su Amerika, kurios santykiai su Kinija vis aštrėja (be to, JAV vis labiau remia Taivaną). Savo ruožtu, JAV pažadėjo padėti Lietuvai atsilaikyti prieš „Kinijos vienašališkus agresyvius veiksmus ir politinį spaudimą“.
Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios į Kinijos rinką orientuotos konsultavimo įmonės „Jingpinou“ vadovė Kitty Smyth teigė, kad toks pasirinkimas, regis, yra tiek pat susijęs su Rusija, kiek ir su JAV.
„Lietuvos politiniai lyderiai tikisi, kad šaliai bus geriau po JAV sparnu. Šis faktas yra įdomus ir galbūt savaime iškalbingas, nes tikriausiai jie ES kanalais tarėsi su Lenkija ir Vokietija, prieš padarydami tokią išvadą“, – samprotavo ji.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepakomentavo nei Kinijos sprendimo nebepirkti lietuviškų prekių, nei numanomų priežasčių, rašo „The Guardian“. Pareiškime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Lietuva „pasiryžusi siekti abiem šalims naudingų ryšių su Taivanu, kaip kad jų siekia daugelis kitų ES ir likusio pasaulio valstybių. Tikimės, kad pastarosios Lietuvos ir Kinijos santykių problemos bus išspręstos diplomatinėmis priemonėmis, paremtomis abipusiška pagarba ir tarptautine teise.“
