Muftijaus ideologinė veidmainystė – priimti Talibano buvimą Kabule, aiškiai nepripažįstant jo autoriteto – greičiausiai atsikartos visame Arabijos pusiasalyje. Šios šalys, įskaitant Saudo Arabiją, didžiausią pasaulyje naftos eksportuotoją, ir Jungtinius Arabų Emyratus dabar turi rasti pusiausvyrą tarp poreikio plėtoti pragmatiškus santykius su fundamentalistų judėjimu ir kovoti prieš islamistinį ekstremizmą.
„Persijos įlankos valstybės sukrėstos, ką ir kalbėti, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Artimųjų Rytų politikos profesorius Fawazas Gergesas. – Tai didžiulė nesėkmė vyriausybėms, pavertusioms islamistus pagrindiniais savo priešais, pavyzdžiui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Saudo Arabijai ir Egiptui, nes Talibano pergalė įkvepia ir motyvuoja religinius aktyvistus visame pasaulyje bei rodo, kad šalys negali pasikliauti Jungtinių Valstijų pagalba.“
Persijos įlankos valstybių santykiai su Talibanu turės reikšmingos įtakos JAV, kuri regione yra įkūrusi dideles karines bazes ir tikisi, kad šios tautos taps Afganistano forpostu, kai tik amerikiečių pasitraukimas iš šalies bus užbaigtas.
Regionas smarkiai pasikeitė nuo tada, kai Talibanas 1996–2001 m. valdė Afganistaną, o Saudo Arabija ir JAE buvo dvi iš vienintelių trijų šalių, pripažįstančių grupuotę. Šiandien paveldimos Artimųjų Rytų monarchijos bet kokį populiarų islamo judėjimą iš principo laiko grėsme nacionaliniam saugumui ir savo pačių viršenybei.
Tai taikoma ir karinėms grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“ ar „Al-Qaeda“, ir ideologiniams judėjimams, reikalaujantiems religinės demokratijos, pavyzdžiui, „Musulmonų brolijai“.
Ryškiausia išimtis – Kataras, priėmęs ištremtus Talibano lyderius ir padėjęs paversti grupuotę politine figūra, kurią kitos šalys gali kviesti prie apvalaus stalo. Tai leido JAV rasti nuoseklesnį komunikacijos kelią su kažkada nepasiekiamu priešininku. Ir Doha su šiuo vaidmeniu sutiko, tikėdamasi pagerinti savo įvaizdį ir atrodyti vertingesniu turtu pasaulinėms galybėms, kurios ją apsaugotų.
Nuo pat talibų atėjimo į valdžią Kataras sulaukė užklausų iš aukščiausių pasaulio diplomatų, o jo gynybos ministras ketvirtadienį Pentagone aplankė JAV gynybos sekretorių.
Pagrindinis Talibano viešas veidas Abdulas Ghanis Baradaras susitiko su Kataro valdovu, prieš sugrįždamas į Afganistaną iš Dohos, kur gyveno nuo 2018 m.
„Kataras iškilo kaip svarbus pasaulinių diskusijų su Talibanu dalyvis, o amerikiečiai tikisi, kad jis prižiūrės Talibaną“, – sakė F. Gergesas.
Šiuo metu, kai Talibanas įsitvirtinęs Kabulo prezidento rūmuose, regione (ir už jo ribų) baiminamasi, kad Afganistanas vėl gali tapti religinių ekstremistų magnetu.
Devintajame dešimtmetyje Saudo Arabijos piliečiai plūdo į Afganistaną kovoti drauge su vietiniais kovotojais, kol JAV finansavo pastangas atgrasinti Sovietų Sąjungą. Talibanas 1996 m. perėmė Kabulo kontrolę, ir jo įtakoje Afganistanas tapo džihadistų atakų kitose valstybėse, įskaitant karalystę, sąmokslų židiniu.
Afganistane taip pat vis dar klesti „Al-Qaeda“. Grupuotės sprogdinimai Saudo Arabijoje šio šimtmečio pradžioje, kai buvo taikomasi tiek į Vakarų, tiek į Saudo Arabijos taikinius, galėjo sužlugdyti sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano ekonominės pertvarkos planą.
„Saudo Arabija tikisi, kad Talibanas ir visos Afganistano partijos stengsis užtikrinti saugumą ir stabilumą, apginti gyvybę ir turtą“, – pirmadienį apdairiai pareiškė karalystės užsienio reikalų ministerija.
Mažesni ir labiau pažeidžiami Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie vis dažniau save pristato kaip regiono tarpininkus, pasirinko draugiškesnį toną – net ir priimdami iš šalies pabėgusį Afganistano prezidentą Ashrafą Ghanį.
JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas naujus nuosaikesnius talibų pareiškimus pavadino „padrąsinančiais“.
„Afganistanui reikia gerų santykių su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrinta klestinti ateitis“, – tviteryje rašė A. Gargashas.
Ryšiams šiltėjant, JAE patarėjas nacionalinio saugumo klausimais trečiadienį susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio planai dėl pagrindinio Afganistano tarptautinio oro uosto pasitraukus JAV žlugo kartu su Talibano valdžios perėmimu.
R. T. Erdogano islamistų įkvėpta vyriausybė į Talibano teiginius taip pat žiūri pozityviai, tuo pačiu teigdama, kad neskubės pripažinti grupuotės režimo ir priimti pabėgusių Afganistano pareigūnų.
Spartus JAV remiamos vyriausybės žlugimas – dar vienas nerimo šaltinis regione.
„Aiški žinia“, kurią gavo Amerikos partneriai regione, yra ta, kad JAV „negalima pasitikėti“, tviteryje rašė princas Talalas Al Faisalas, Saudo Arabijos verslininkas ir karališkos šeimos narys.
Saudo Arabijos politinio karikatūristo Abdullah Jaberio pieštoje karikatūroje amerikiečių pasitraukimas iš Afganistano pavaizduotas kaip išskrendantis lėktuvas, ištraukiantis granatos žiedą – paliekantis šalį išlakstyti į šipulius.
