Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, pastaraisiais mėnesiais kirto sieną iš Baltarusijos į rytines ES valstybes Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
Briuselis mano, kad antplūdį sąmoningai kuria Minsko režimas, atsakydamas į ES sankcijas – šį kaltinimą Baltarusija neigia – o Lenkija tai pavadino „hibridine ataka“ prieš bloką.
Lenkija pareiškė, kad neįsileis migrantų, o ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad tai reikštų pasidavimą Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos šantažui.
Apie 30 migrantų įsteigė laikiną stovyklą Baltarusijos viduje, netoli Lenkijos Usnaž Gurno kaimo. Juos iš vienos pusės saugo Baltarusijos, iš kitos – Lenkijos pareigūnai.
„Mes raginame Lenkijos valdžios institucijas suteikti šiems žmonėms galimybę patekti į teritoriją, nedelsiant suteikti medicininę, teisinę ir psichologinę pagalbą“, - sakoma UNHCR atstovės Lenkijoje Christine Goyer pranešime.
„Pagal 1951 metų Pabėgėlių konvenciją, kurią Lenkija yra pasirašiusi, prieglobsčio prašantys žmonės niekada neturėtų būti baudžiami net ir už neteisėtą sienos kirtimą“, – sakė Ch. Goyer.
UNHCR sakė, kad yra „susirūpinę dėl nerimą keliančių pranešimų apie kelių dešimčių žmonių grupę“ pasienyje ir pridūrė, kad manoma, jog jie yra iš Afganistano ir Irako ir jiems gali prireikti medicininės pagalbos ir tarptautinės apsaugos.
Lenkijos vyriausybė paskelbė ketinanti statyti 2,5 metro aukščio spygliuotos vielos tvorą palei trečdalį savo sienos, kad būtų išvengta naujų migrantų atvykimo.
„Valstybės turi teisę valdyti savo sienas pagal tarptautinę teisę, tačiau jos taip pat turi gerbti žmogaus teises, įskaitant teisę prašyti prieglobsčio“, – sakoma UNHCR pareiškime.
Lenkijos valdžia ketina Baltarusijos pasienyje statyti sieną, pirmadienį sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Vyriausybė pirmadienį taip pat pasiūlė humanitarinę pagalbą daugiau kaip dvi savaites prie sienos įstrigusiai migrantų grupei.
„Prie sienos su Baltarusija bus pastatytas naujas, solidesnis, 2,5 m aukščio barjeras“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė gynybos ministras.
Pasak jo, „padėti pasieniečiams bus nusiųsta daugiau karių“.
„Ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo detalės bus paskelbtos netrukus“, – nurodė M. Blaszczakas.
Praėjusią savaitę Gynybos ministerija pranešė, kad šalies specialiosios tarnybos ėmėsi stiprinti Lenkijos ir Baltarusijos sieną pjaunančia viela, siekdamos apsaugoti šalį nuo migrantų iš Irako, Sirijos ir Afganistano, mėginančių patekti į Europos Sąjungą per Baltarusiją, srauto.
Ministerijos duomenimis, pjaunančios vielos tvora įrengta beveik 100 iš 418 valstybinės sienos km ruože, o netrukus tokia užtvara turi atsirasti dar 50 km ruože.
„Vyriausybės prioritetas yra Lenkijos piliečių saugumas“, – tuomet skelbė Gynybos ministerija.
Premjeras M. Morawieckis savo ruožtu apkaltino Minską šantažu.
Baltarusijos prezidento Aliaksandro „Lukašenkos šantažas neprivers mūsų ką nors priimti“, trečiadienį žurnalistams sakė M. Morawieckis.
Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad rugpjūtį 2,1 tūkst. migrantų neteisėtai pateko ar bandė patekti į Lenkiją iš Baltarusijos. Beveik 800 jų pateko į Lenkiją ir buvo apgyvendinti valstybiniuose centruose.
Tuo metu Lenkijoje auga politinė įtampa dėl maždaug 30 migrantų, įstrigusių prie sienos su Baltarusija. Viena pabėgėlių teisių gynimo grupė sako, kad tarp šių migrantų yra afganistaniečių ir, taip pat, asmenų, kuriems reikia medicininės pagalbos. Lenkų vyriausybė tvirtina, kad jie yra Baltarusijos teritorijoje, bet vis tiek yra kritikuojama Lenkijoje, kad neleidžia šiems migrantams kreiptis dėl prieglobsčio.
Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija pranešė pateikusi diplomatinę notą Baltarusijai ir pasisiūliusi skirti maisto, vaistų, palapinių, lovų, miegmaišių, antklodžių ir pižamų.
M. Blaszczakas pirmadienį taip pat sakė, kad siunčia pranešimą prokurorams dėl garsaus komunistų laikų disidento Wladyslawo Frasyniuko, kritikavusio prie sienos dislokuotus lenkų karius. W. Frasyniukas sakė, kad lenkų kariai prie sienos nesielgia humaniškai, ir apkaltino juos „šunų gaujos“ elgesiu.
Užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis sakė, kad padėtis prie sienos yra išbandymas, parodantis, kaip šalis reaguotų į rimtesnius hibridinio karo veiksmus.
„Reikšmingos lenkų politikų, žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų aktyvistų grupės pareiškimai ir elgesys rodo, kad scenarijus, kai kokią nors užsienio šalį, vykdančią tokią ataką prieš Lenkiją, parems sąjungininkai mūsų šalyje, yra labai realus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė P. Jablonskis.
Pasak jo, pareigūnai turėtų pasinaudoti šia situacija ir „geriau pasirengti panašiems grasinamiems veiksmams ateityje“.
Varšuvoje maždaug du tuzinai protestuotojų prisirakino prie tvoros priešais sienų apsaugos tarnybos būstinę ir ant jos vartų pakabino spygliuotos vielos. Taip jie protestavo prieš lenkų pareigūnų elgesį pasienyje.
Anksčiau pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas.
„Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.
„Imigrantų naudojimas kaimyninėms šalims destabilizuoti yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, laikomas hibridiniu išpuoliu prieš Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir kartu prieš visą Europos Sąjungą (ES)“, – sakoma premjerų pareiškime.
Be to, jų vertinimu, į netinkamą elgesį su migrantais Baltarusijoje dėmesį turėtų atkreipti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras raginamas imtis aktyvių veiksmų sprendžiant šią situaciją.
