Kalbėdama prieš neeilinę sesiją dėl Afganistano, Michelle Bachelet paragino Talibaną laikytis įsipareigojimų gerbti moterų ir mergaičių, taip pat etninių ir religinių mažumų teises ir susilaikyti nuo keršto.
„Dabar Talibano pareiga yra šiuos įsipareigojimus paversti realybe“, – sakė ji.
„Aš primygtinai raginu Talibaną laikytis atsakingo valdymo ir žmogaus teisių standartų ir stengtis atkurti socialinę sanglaudą bei susitaikymą, be kita ko, gerbiant visų asmenų, nukentėjusių per dešimtmečius trukusius konfliktus, teises“, – M. Bachelet kalbėjo Žmogaus teisių taryboje.
„Esminė raudona linija bus Talibano elgesys su moterimis ir mergaitėmis“, – sakė ji ir paragino „gerbti jų teises į asmens laisvę, judėjimo laisvę, išsilavinimą, saviraišką ir užimtumą“.
„Ypač svarbus įsipareigojimo žmogaus teisėms rodiklis bus užtikrinti, kad mergaitės galėtų gauti kokybišką vidurinį išsilavinimą“, – sakė M. Bachelet.
Antradienio sesija surengta tuo metu, kai JAV kariai deda visas įmanomas pastangas išgabenti iš Kabulo tūkstančius žmonių, nes Talibanas perspėjo, kad evakuacija galės tęstis tiktai dar vieną savaitę.
M. Bachelet sakė, kad jos biuras gavo patikimų pranešimų apie rimtus pažeidimus Talibano kontroliuojamose vietose, įskaitant įvykdytas egzekucijas, moterų teisių apribojimus, trukdymus mergaitėms lankyti mokyklą ir vaikų verbavimą į karius.
„Žmogaus teisių pažeidimai menkina nusikaltimus vykdančiųjų teisėtumą tiek žmonių akyse, tiek ir regioninių bei tarptautinių institucijų, kitų valstybių akivaizdoje“, – perspėjo ji.
Aktyvistai: JT rezoliucijos projektas dėl Afganistano – „silpniausias iš įmanomų“
Žmogaus teisių organizacijos pirmadienį pasipiktino faktu, kad pagrindinės Jungtinių Tautų teisių gynimo institucijos parengtame rezoliucijos projekte dėl Afganistano nenurodoma atlikti tarptautinio tyrimo dėl pažeidimų šioje karo draskomoje šalyje.
JT Žmogaus teisių taryba šį dokumentą aptars per antradienį vyksiančią neeilinę sesiją, kurią buvo paprašyta surengti praėjus vos kelioms dienoms po rugpjūčio 15-osios, kai Talibanas faktiškai perėmė kontrolę visame Afganistane.
Taryba buvo raginama įsteigti tarptautinę misiją faktams nustatyti, kuri įvertintų padėtį vietoje ir siektų užfiksuoti pažeidimus, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kad būtų galima patraukti atsakomybėn kaltininkus.
Tačiau pirmadienį Pakistano – Islamo bendradarbiavimo organizacijos (IOC) koordinatoriaus – pateiktame tekste tik užsimenama, kad reikia atlikti tyrimą, tačiau neįpareigojama imtis tokio tarptautinio atsako.
Tekstu „rekomenduojamas silpniausias iš įmanomų atsakų“, – pareiškime pabrėžė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Patricia Gossman.
„Afganistano žmogaus teisių gynėjams ir moterų teisių aktyvistams, kurie su siaubu stebi, kaip aplink juos žlunga teisinė valstybė, šis rezoliucijos projektas yra labiau įžeidimas nei atsakas“, – pridūrė P. Gossman.
Būtinas „patikimas mechanizmas“
Tekste, kuriame neminimas Talibanas, pabrėžiama, kad būtina „skaidriai ir greitai ištirti pranešimus apie visus pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus... ir patraukti kaltininkus atsakomybėn“.
Autoriai taip pat ragina „nedelsiant paskelbti paliaubas“, reiškia „didelį susirūpinimą dėl pažeidimų ir piktnaudžiavimo“ šalyje ir reikalauja „visapusiškai gerbti visų Afganistano piliečių, moterų, vaikų ir mažumų žmogaus teises“.
Be to, JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michelle Bachelet skatinama parengti ataskaitą apie padėtį šalyje iki Tarybos pagrindinės metinės sesijos pradžios kitų metų kovą.
Afganistano ambasadorius prie JT Ženevoje Nasiras Ahmadas Andisha, paskirtas dar buvusio prezidento Ashrafo Ghani vyriausybės, kuri dabar jau yra subyrėjusi, leido suprasti norįs, kad būtų imtasi ryžtingesnių veiksmų.
„Akivaizdu, kad reikia patikimo mechanizmo“, – sakė jis per organizacinį posėdį, surengtą prieš neeilinę sesiją.
Kabulas kartu su Islamabadu buvo pritaręs siūlymui surengti antradienio sesiją, tačiau dėl sprendimo suvienyti jėgas su labai suskaldyta OIC nuo pat pradžių buvo mažai tikėtina, kad galėtų būti parengtas rezoliucijos projektas, kokio norėjo A. Ghani šalininkai, paaiškino diplomatai.
Pakistano ambasadorius Khalilas Hashmi per pirmadienį surengtą posėdį pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad teisių gynimo institucija „kalbėtų vienu balsu, solidarizuodamasi su Afganistano žmonėmis“. Jis išreiškė viltį, kad rezoliucija bus priimta bendru sutarimu.
Pasak kelių diplomatinių šaltinių, kai kurios šalys, kitomis aplinkybėmis galbūt galėjusios siekti griežtesnės rezoliucijos, šįkart susilaikė, nes būgštavo, kad ryžtingesnė reakcija galėtų supykdyti Talibaną ir pakenkti desperatiškai reikalingai evakuacijai iš šalies.
Kai kurie diplomatai taip pat išreiškė viltį, kad kitą mėnesį per numatytą eilinę Tarybos sesiją pavyks imtis griežtesnių veiksmų.
Taryba kasmet rengia tris eilines sesijas, tačiau gali rengti ir ypatingus posėdžius, jei tam pritaria ne mažiau kaip trečdalis visų 47 valstybių narių – tai yra 16.
Prašymui surengti antradienio neeilinę sesiją lig šiol pritarė beveik 100 šalių, įskaitant 29 Tarybos nares.
Tai bus jau 31-oji ypatingoji JT aukščiausios žmogaus teisių institucijos sesija nuo jos įkūrimo prieš 15 metų.
