Ryšiai tarp buvusių sovietinių respublikų smarkiai pablogėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti ginkluotus separatistus Rytų Ukrainoje.
Sekmadienį paskelbtas prezidento Volodymyro Zelenskio dekretas, kuriuo nurodoma Ukrainoje užblokuoti 12 Rusijos žiniasklaidos organizacijų svetaines.
Tarp jų – verslo dienraštis „Vedomosti“, kurį neseniai perėmė Kremliui palankūs redaktoriai, ir, be kita ko, laikraštis „Moskovskij Komsomolec“.
Dekretu taip pat nurodoma įšaldyti tų organizacijų vietines banko sąskaitas.
Kremlius kritikavo šį žingsnį, apibūdindamas Ukrainą kaip žengiančią „žodžio laisvės užsmaugimo“ kryptimi ir ribojančią „nepageidaujamą ir nepatogią“ informaciją.
Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas šį žingsnį apibūdino kaip „galutinį Rusijos žiniasklaidos išvalymą“ iš Ukrainos.
Tačiau „Moskovskij Komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas sakė, kad sprendimas „jokiu būdu“ neturės įtakos jų Ukrainos biuro darbui.
„Yra modernių būdų, kaip, esant reikalui, apeiti šiuos apribojimus“, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
Šios priemonės yra tik naujausia Ukrainos sankcijų banga Rusijos įmonėms ir verslininkams.
Birželį Kijevas įvedė sankcijas dešimtims asmenų ir įmonių, susijusių su Rusijos gynybos sektoriumi.
Vasarį Ukraina užblokavo tris prorusiškus televizijos kanalus. Pasak prezidentūros, taip buvo siekiama kovoti su Kremliaus propaganda.
Maždaug 40 mln. Ukrainos gyventojų daugiausia yra dvikalbiai, o daugumos žmonių, gyvenančių šalies rytuose, kur vyksta pagrindinės kovos, pirmoji kalba yra rusų.
Konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų pareikalavo jau daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą per išpuolį iš separatistų kontroliuojamos teritorijos žuvo vienas ukrainiečių karys.
Tuo metu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė sulaikiusi Ukrainos pilietį, esą rinkusį slaptą informaciją apie naujas ginklų sistemas.
