Valstybinės žiniasklaidos ir diplomatų bandymai retušuoti grupuotės praeitį ir pristatyti ją kaip „tautos pasirinkimą“ namuose sulaukė aštrios kritikos iš tų, kuriems gerai žinoma kovotojų organizacijos istorija, išmarginta smurto ir represijų prieš moteris dėmėmis.

Pekinas jau seniai sieja Talibaną su Rytų Turkestano islamistų judėjimu, kurį kaltina teroristiniais išpuoliais Sindziange.

Dabar, po chaotiško JAV karių pasitraukimo iš Afganistano, Kinija palaiko grupuotės sugrįžimą į valdžią – radikalų strateginį posūkį, keliantį pasipiktinimą daugeliui kinų.

Tolesnis nestabilumas Afganistane galėtų paveikti kaimyninį Pakistaną, kur kinai per „Juostos ir kelio“ iniciatyvą yra investavę 50 milijardų dolerių, o tai padėtų ekstremizmui kirsti ir pačios Kinijos sieną.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying ketvirtadienį spaudos konferencijoje moderavo oficialius pranešimus, pabrėždama, jog užsienio komentarai Talibaną apibūdina kaip „konkretesnį ir racionalesnį“ nei pirmojo valdymo metu prieš 20 metų.

„Kai kurie žmonės reiškia nepasitikėjimą afganų Talibanu. Mes norime pasakyti, kad niekas nestovi vietoje, – kalbėjo Ch. Hua. – Turime matyti ir praeitį, ir dabartį. Turime klausytis žodžių ir stebėti veiksmus.“

Vėliau penktadienį ji mėgino pakreipti pokalbį prie Amerikos nesėkmės įvedant Afganistane demokratiją.

„Faktai rodo, kad demokratija neturi vieno nustatyto modelio: juk ir kinai nevirškina šalto pieno, o amerikiečiai nemoka naudotis valgymo lazdelėmis“, – sakė ji.

Komunistų partijos ruporas „People’s Daily“ praėjusį pirmadienį paskelbė trumpą vaizdo įrašą apie Talibano istoriją, neminėdamas grupuotės sąsajų su terorizmu.

60 sekundžių klipe teigiama, kad Talibanas gimė Afganistano pilietinio karo metu, jį subūrė „studentai pabėgėlių stovyklose“, o išsiplėsti padėjo „vargšų parama“, ir pažymima, jog grupuotė „po Rugsėjo 11-osios įvykių jau dvidešimt metų kariauja su JAV“.

Vaizdo įrašas, kuris vėliau buvo ištrintas, pateko tarp „Weibo“ populiariausiųjų ir sukėlė didžiulį vartotojų pasipiktinimą: žmonės svarstė, kodėl partijos laikraštis nusprendė pateisinti grupuotės veiklą.

Kai kurie priminė jos žiaurią praeitį, įskaitant žmonių kirsdinimą gatvėse, garsiųjų Bamijano Budų sunaikinimą ir draudimą moterims dirbti ir mokytis.

Užsienio reikalų ministerijos pareiškimai, esą Kinija gerbia „Afganistano žmonių valią ir pasirinkimą“, bandant įteigti, jog Talibanas šalyje sulaukė visuomenės palaikymo, taip pat paskatino nemažai klausimų.

Įrašas „WeChat“ tinklaraštyje „Philosophia“, kuriame klausiama „Ar Talibanas yra Afganistano žmonių pasirinkimas?“ buvo perskaitytas daugiau nei 100 000 kartų ir plačiai pasidalytas socialinės žiniasklaidos platformose, kol ketvirtadienį jo nepašalino cenzūra.

Tai, kad Afganistano moterys gali prarasti sunkiai iškovotas galimybes mokytis ir dirbti, Kinijoje užgavo jautrią stygą.

Garsenybei Krisui Wu ir „Alibaba Group Holding Ltd.“ vadovui iškelti kaltinimai seksualine prievarta paskatino naują kritikos bangą prieš įsitvirtinusį patriarchatą.

Po to, kai afganų kino kūrėjos maldavimas pasauliui atkreipti dėmesį į Afganistano įvykius buvo ištrintas iš Kinijos socialinės žiniasklaidos puslapių, kai kurie vartotojai pratrūko.

„Jūs cenzūruojate Afganistano žmonių balsą!“ – rašė viena moteris.

Net ir valstybiniam transliuotojui nepavyko sukurti vienintelio naratyvo – panašu, kad vietinei ir tarptautinei auditorijai jis siūlo du skirtingus pasakojimus.

„Afganistano žmonės išsigandę, o dalis moterų verčiau lieka namuose, – trečiadienį valstybės remiamas kanalas „China Global Television Network“ teigė reportaže anglų kalba, skirtame Vakarų auditorijai. – Talibanas nepateikė konkrečios informacijos apie tai, kaip islamo teisė supranta pagarbą moterims.“

Tą pačią dieną valstybinio transliuotojo tarptautinių naujienų kanalo CCTV4 reportažas kinų kalba nupiešė kur kas optimistiškesnį vaizdą.

Nors pranešime pripažįstama, kad kai kurios moterys išreiškė susirūpinimą dėl ateities, jame taip pat teigiama, jog padėtis Kabule „palaipsniui sugrįžta į vėžes“, o Talibanas dosniai dalija pažadus moterų teisių apsaugos tema, įskaitant leidimą dirbti ir mokytis.